Veiklos formos pasirinkimas Lietuvoje dažnai atrodo kaip formalumas, tačiau iš tikrųjų tai yra sprendimas apie riziką, mokesčius, atsakomybę, pinigų išsiėmimo būdą, administravimo krūvį ir būsimo verslo kryptį. Ta pati veikla gali būti vykdoma kaip individuali veikla pagal pažymą, mažoji bendrija, uždaroji akcinė bendrovė, individuali įmonė, viešoji įstaiga ar kita forma, bet kiekvienu atveju skiriasi ne tik registravimo procedūra. Skiriasi ir tai, kas atsako už skolas, kaip apmokestinamas pelnas, kaip savininkas gali pasiimti pinigus, ar galima priimti investuotoją, ar patogu samdyti darbuotojus, ar klientams forma kelia pasitikėjimą. Todėl geriausias pasirinkimas nėra tas, kuris populiariausias, o tas, kuris atitinka veiklos riziką, pajamų dydį, augimo planą ir tai, ar verslas bus vieno žmogaus savarankiškas darbas, ar atskira organizacija su komanda, partneriais ir ilgalaikiais įsipareigojimais.
Veiklos formos pasirinkimas: juridinis asmuo ar darbas savo vardu
Pirmas esminis skirtumas yra labai paprastas: vienais atvejais veiklą vykdo pats žmogus savo vardu, kitais atvejais sukuriamas atskiras juridinis asmuo. Individuali veikla pagal pažymą ir verslo liudijimas nėra įmonės įsteigimas klasikine prasme. Tai reiškia, kad gyventojas gauna teisę vykdyti ekonominę veiklą, išrašyti apskaitos dokumentus, deklaruoti pajamas ir mokėti mokesčius kaip fizinis asmuo. Tokia forma ypač patogi, kai veikla prasideda nuo vieno žmogaus darbo, nereikia partnerių, nėra didelių sutarčių, darbuotojų ar reikšmingos finansinės rizikos.
UAB, MB, IĮ, VšĮ, asociacija ir kiti juridiniai asmenys veikia kitaip. Įregistravus juridinį asmenį, atsiranda atskiras subjektas, turintis savo pavadinimą, kodą, banko sąskaitą, sutartis, apskaitą, turtą ir prievoles. Tokia forma dažnai atrodo solidesnė klientams, tiekėjams ir partneriams, tačiau kartu ji sukuria daugiau pareigų. Reikia tvarkyti juridinio asmens apskaitą, teikti finansines ataskaitas, priimti formalius sprendimus, aiškiai atskirti įmonės ir savininko pinigus.
Pradedant veiklą svarbu suprasti, kad paprasčiausia forma nebūtinai yra pigiausia ilgalaikėje perspektyvoje, o solidžiausia forma nebūtinai yra racionaliausia startui. Pavyzdžiui, individuali veikla gali būti puikus sprendimas konsultantui, dizaineriui, programuotojui, tekstų kūrėjui, korepetitoriui ar amatininkui, kuris pradeda vienas ir turi nedaug rizikingų įsipareigojimų. Tačiau statybų rangovas, elektroninės prekybos verslas su atsargomis, gamybinė veikla ar paslaugos, kuriose galimos didelės žalos pretenzijos, dažnai turėtų rimčiau svarstyti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį.
Ribota ir neribota atsakomybė
Atsakomybė yra vienas svarbiausių kriterijų. UAB ir MB paprastai yra ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys. Tai reiškia, kad verslo prievolės iš esmės siejamos su pačiu juridiniu asmeniu, o ne automatiškai su savininkų asmeniniu turtu. Žinoma, ribota atsakomybė nėra absoliutus skydas nuo visų situacijų. Jei vadovas veikia nesąžiningai, pažeidžia įstatymus, painioja asmeninius ir įmonės pinigus ar sudaro akivaizdžiai žalingus sandorius, gali atsirasti asmeninės atsakomybės rizika. Vis dėlto įprastoje verslo situacijoje UAB ir MB suteikia aiškesnį atskyrimą tarp verslo ir asmeninio turto.
Individuali veikla ir individuali įmonė šiuo požiūriu yra jautresnės. Vykdant individualią veiklą, žmogus veikia savo vardu, todėl finansinės klaidos, skolos, ginčai ar žalos atlyginimo reikalavimai gali tiesiogiai paliesti asmeninį turtą. Individuali įmonė taip pat siejama su neribota savininko atsakomybe. Dėl to tokios formos geriau tinka mažesnės rizikos veikloms arba situacijoms, kai verslo įsipareigojimai yra gerai kontroliuojami.
- Rinkitės paprastesnę formą, kai veikla maža, rizika nedidelė, dirbate vienas ir dar tik tikrinate idėją.
- Rinkitės ribotos atsakomybės juridinį asmenį, kai planuojate sudaryti didesnes sutartis, turėti darbuotojų, atsargų, įrangos ar ilgalaikių įsipareigojimų.
- Rinkitės UAB, kai svarbus investuotojų pritraukimas, akcijų struktūra, aiškus valdymas ir verslo pardavimo galimybė.
- Rinkitės MB, kai norite ribotos atsakomybės, bet veiklą pradeda nedidelė fizinių asmenų komanda ir nereikia klasikinės akcijų sistemos.
- Rinkitės VšĮ ar asociaciją, kai pagrindinis tikslas yra ne pelno paskirstymas savininkams, o viešasis interesas, bendruomeninė veikla, projektai ar narystė.
UAB, MB ir individuali veikla: pagrindiniai skirtumai praktikoje
Dažniausiai pradedantieji lygina tris formas: UAB, MB ir individualią veiklą pagal pažymą. Jos apima daugumą smulkaus ir vidutinio verslo situacijų. UAB dažniausiai siejama su aiškia įmonės struktūra, didesniu klientų pasitikėjimu, investuotojų pritraukimu ir verslo augimu. MB dažnai pasirenkama kaip lankstesnė alternatyva smulkiam verslui, ypač kai veiklą vykdo vienas ar keli fiziniai asmenys. Individuali veikla pagal pažymą yra paprasčiausia pradžia, kai žmogus nori veikti savarankiškai be įmonės steigimo.
UAB, arba uždaroji akcinė bendrovė, yra viena aiškiausių ir labiausiai atpažįstamų verslo formų. Ji turi akcininkus, įstatinį kapitalą, vadovą, akcijas ir gana aiškią sprendimų priėmimo sistemą. UAB patogi tada, kai verslas planuoja augti, pritraukti investuotojus, dalinti akcijas, turėti daugiau darbuotojų, kaupti pelną, parduoti verslą arba dalyvauti didesniuose komerciniuose projektuose. Klientams ir partneriams UAB dažnai atrodo solidesnė, nes tai įprasta komercinio verslo forma.
MB, arba mažoji bendrija, buvo sukurta kaip paprastesnė ribotos atsakomybės forma smulkesniam verslui. Ji neturi minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimo, jos nariais gali būti fiziniai asmenys, o valdymas gali būti lankstesnis nei UAB. MB ypač tinka paslaugų verslui, šeimos verslui, mažai komandai, kūrybinei ar technologinei veiklai, kai norima turėti juridinį asmenį, bet nereikia akcijų struktūros. Tačiau MB turi savų niuansų: nario pajamų išsiėmimas, vadovo civilinė sutartis, pelno paskirstymas ir socialinio draudimo klausimai turi būti suplanuoti iš anksto.
Individuali veikla pagal pažymą yra patogiausia tada, kai verslo esmė yra žmogaus asmeninis darbas. Ji leidžia greitai pradėti, paprastai nutraukti veiklą, lengviau tvarkyti apskaitą ir neturėti juridinio asmens išlaikymo pareigų. Ši forma ypač tinkama laisvai samdomiems specialistams, konsultantams, kūrėjams, mokytojams, treneriams, smulkiems paslaugų teikėjams ir tiems, kurie dar nežino, ar veikla taps ilgalaikiu verslu. Tačiau individuali veikla mažiau patogi, kai norima turėti partnerių, parduoti verslo dalį, atskirti atsakomybę ar kurti įmonę, kuri veiktų nepriklausomai nuo vieno žmogaus.
Palyginimo lentelė pagal svarbiausius kriterijus
| Veiklos forma | Teisinis statusas | Atsakomybė | Kam dažniausiai tinka | Svarbiausias trūkumas |
|---|---|---|---|---|
| UAB | Ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo | Akcininkų atsakomybė paprastai ribojama jų įnašais | Augančiam verslui, investuotojams, didesnėms sutartims, darbuotojų samdymui | Daugiau formalumų, būtinas įstatinis kapitalas, griežtesnė valdymo struktūra |
| MB | Ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo | Nariai paprastai neatsako asmeniniu turtu už MB prievoles | Smulkiam verslui, komandai iki kelių fizinių asmenų, šeimos ar paslaugų verslui | Pajamų išsiėmimo ir narių santykių taisyklės gali būti painesnės nei atrodo |
| Individuali veikla pagal pažymą | Fizinio asmens savarankiška veikla | Asmuo atsako savo vardu ir turtu | Laisvai samdomam darbui, konsultacijoms, kūrybai, mažos rizikos paslaugoms | Nėra atskiro juridinio asmens ir ribotos atsakomybės apsaugos |
| Verslo liudijimas | Fizinio asmens veikla pagal nustatytą veiklų sąrašą | Asmuo atsako savo vardu ir turtu | Labai konkrečioms smulkioms veikloms, kai leidžiama tokia forma | Veiklų pasirinkimas ribotas, ne visiems verslo modeliams tinka |
| IĮ | Neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo | Savininkas gali atsakyti asmeniniu turtu | Vieno savininko verslui, kai norima juridinio asmens, bet struktūra paprasta | Didelė savininko asmeninio turto rizika |
| VšĮ | Pelno nesiekiantis juridinis asmuo | Atsakomybė paprastai siejama su juridiniu asmeniu | Viešojo intereso, švietimo, socialiniams, kultūros, projektiniams tikslams | Pelnas negali būti paprastai paskirstomas dalyviams kaip verslo savininkams |
| Asociacija | Narystės pagrindu veikiantis pelno nesiekiantis juridinis asmuo | Atsakomybė paprastai siejama su juridiniu asmeniu | Bendruomenėms, klubams, profesinėms grupėms, interesų atstovavimui | Netinka klasikiniam verslui, kurio tikslas yra pelno paskirstymas savininkams |
Lentelė parodo bendrą logiką, tačiau realiame gyvenime svarbu ne tik forma, bet ir veiklos pobūdis. Pavyzdžiui, dvi vienodos MB gali turėti visiškai skirtingas mokestines pasekmes, jeigu viena moka nariui atlygį už vadovavimą, kita skirsto pelną, o trečia turi darbuotojų. Lygiai taip pat dvi individualios veiklos gali skirtis pagal PVM prievoles, leidžiamus atskaitymus, socialinio draudimo įmokas ir riziką. Todėl forma yra tik pradinis rėmas, o tikrą finansinį rezultatą lemia pajamų dydis, išlaidų struktūra, veiklos tęstinumas ir pinigų išsiėmimo būdas.
Kitos veiklos formos Lietuvoje: kada jos tampa geresniu pasirinkimu
Nors UAB, MB ir individuali veikla yra dažniausiai aptariamos, Lietuvoje egzistuoja ir daugiau veiklos formų. Jos nėra blogesnės, tiesiog skirtos kitoms situacijoms. Klaida būtų rinktis UAB vien todėl, kad tai skamba solidžiai, jeigu iš tikrųjų kuriama bendruomeninė organizacija. Taip pat klaida būtų rinktis VšĮ tik todėl, kad ji atrodo patraukli projektams, jeigu tikrasis tikslas yra savininkams paskirstyti komercinį pelną.
Verslo liudijimas kaip ribotos paskirties veiklos forma
Verslo liudijimas dažnai vilioja paprastumu, nes mokesčių logika gali atrodyti aiškesnė: sumokamas fiksuotas pajamų mokestis už pasirinktą laikotarpį ir konkrečią veiklą. Tačiau ši forma turi esminį apribojimą: pagal verslo liudijimą galima vykdyti tik tas veiklas, kurios patenka į patvirtintą veiklų sąrašą. Tai reiškia, kad modernioms paslaugoms, konsultavimui, skaitmeniniams produktams, sudėtingesnei prekybai ar B2B modeliui verslo liudijimas dažnai netinka.
Verslo liudijimas gali būti logiškas smulkioms, aiškiai apibrėžtoms, sezoniškoms ar vietinėms veikloms. Tačiau augant pajamoms, plečiantis klientų ratui ar atsirandant sudėtingesnėms sutartims, dažnai patogiau pereiti prie individualios veiklos pagal pažymą, MB ar UAB. Svarbu įvertinti ne tik mokesčių sumą, bet ir tai, ar pasirinkta veikla tikrai gali būti vykdoma su verslo liudijimu, ar nebus ribojimų dėl klientų tipo, veiklos pobūdžio ir leidžiamų sandorių.
Individuali įmonė kaip paprastas, bet rizikingesnis juridinis asmuo
Individuali įmonė yra senesnė ir šiandien rečiau pasirenkama forma, nes daugelį jos funkcijų praktiškiau atlieka MB arba UAB. Pagrindinis IĮ bruožas yra tas, kad ji yra juridinis asmuo, bet savininko atsakomybė nėra ribota taip, kaip UAB ar MB atveju. Tai reiškia, kad individualios įmonės skolos ir įsipareigojimai gali tapti savininko asmenine problema. Dėl šios priežasties IĮ dažniau svarstoma tada, kai veikla yra labai aiški, valdoma vieno žmogaus, rizika nedidelė, o savininkui svarbu turėti juridinio asmens statusą.
IĮ gali atrodyti paprasta, tačiau būtent neribota atsakomybė yra didžiausias jos minusas. Jeigu veikla susijusi su kreditais, tiekėjų skolomis, garantijomis, brokuotomis prekėmis, klientų pretenzijomis ar galima žala tretiesiems asmenims, ribotos atsakomybės forma paprastai yra saugesnis kelias. Todėl prieš steigiant IĮ verta labai aiškiai atsakyti, kodėl ne MB ir ne UAB.
VšĮ ir asociacija, kai tikslas nėra savininkų pelnas
Viešoji įstaiga ir asociacija dažnai painiojamos su verslu, nes jos gali vykdyti ūkinę veiklą, gauti pajamas, samdyti darbuotojus ir sudaryti sutartis. Tačiau jų esmė kitokia. VšĮ paprastai tinka tada, kai siekiama viešojo intereso: švietimo, kultūros, socialinių paslaugų, sveikatinimo, bendruomeninių, aplinkosauginių ar kitų visuomenei naudingų tikslų. Asociacija labiau tinka narystės pagrindu veikiančioms organizacijoms: klubams, profesinėms bendruomenėms, interesų grupėms, sporto ar kultūros susivienijimams.
Esminis skirtumas nuo UAB ar MB yra pelno paskirstymas. Jeigu tikslas yra uždirbti pelną ir jį išsimokėti savininkams, VšĮ ar asociacija dažniausiai nėra tinkama forma. Jeigu tikslas yra finansuoti veiklą, vykdyti projektus, gauti paramą, suburti bendruomenę ar atstovauti narių interesams, tokios formos gali būti geresnės nei klasikinė įmonė. Kitaip tariant, VšĮ ir asociacija nėra pigesnis būdas turėti verslą. Tai kitokios paskirties juridiniai asmenys.
- VšĮ verta svarstyti, kai veiklos centre yra viešoji nauda, projektinis finansavimas, paslaugos visuomenei ar socialinis poveikis.
- Asociacija verta svarstyti, kai svarbiausia yra nariai, bendruomenė, atstovavimas ir bendras interesas.
- IĮ verta svarstyti tik tada, kai aiškiai suprantama neribotos atsakomybės rizika ir ji priimtina.
- Verslo liudijimas tinka tik tada, kai planuojama veikla patenka į leidžiamų veiklų sąrašą ir nėra poreikio lankstesniam verslo modeliui.
Mokesčiai, PVM ir apskaita: ką būtina įvertinti prieš registruojant veiklą
Mokesčių klausimas dažnai tampa pagrindiniu argumentu renkantis veiklos formą, tačiau vien tik pagal tarifus spręsti pavojinga. Reikia žiūrėti į visą pinigų kelią: kiek pajamų gaunama, kiek yra leidžiamų išlaidų, ar reikės samdyti darbuotojus, ar pinigai bus išsiimami kas mėnesį, ar pelnas bus paliekamas versle, ar veikla taps PVM objektu, ar klientai yra fiziniai asmenys, ar įmonės. Kartais forma, kuri atrodo mokesčių požiūriu patraukli esant mažoms pajamoms, tampa nebe tokia patogi augant apyvartai.
Individualioje veikloje pagal pažymą gyventojas paprastai skaičiuoja pajamas, leidžiamus atskaitymus, gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Išlaidas galima pagrįsti faktiniais dokumentais arba naudoti 30 procentų leidžiamų atskaitymų principą, kai nereikia rinkti išlaidų dokumentų tokiam dydžiui pagrįsti. Tai labai patogu paslaugų teikėjams, kurie turi nedaug sąnaudų. Tačiau veiklose, kuriose daug prekių savikainos, įrangos, nuomos, transporto ar subrangos, faktinių išlaidų apskaita gali būti naudingesnė.
UAB ir MB moka pelno mokestį nuo apmokestinamojo pelno, o pinigų išsiėmimas priklauso nuo pasirinkto būdo. UAB akcininkai gali gauti dividendus, darbuotojai ir vadovas gali gauti darbo užmokestį, o paslaugos gali būti perkamos pagal sutartis, jeigu tam yra realus pagrindas. MB nariai gali gauti išmokas pagal savo statusą, pelno dalį ar atlygį už vadovavimą, tačiau šie variantai skirtingai apmokestinami. Todėl MB nėra tiesiog pigesnė UAB. Ji lankstesnė, bet lankstumas reiškia, kad reikia geriau suprasti taisykles.
PVM klausimas nepriklauso vien nuo formos. Tiek fizinis asmuo su individualia veikla, tiek MB, tiek UAB gali turėti pareigą registruotis PVM mokėtoju, jeigu viršijama nustatyta PVM apmokestinamų pajamų riba arba atsiranda kitos PVM prievolės, pavyzdžiui, dėl prekių įsigijimo iš Europos Sąjungos ar paslaugų iš užsienio. Tai reiškia, kad negalima manyti, jog individuali veikla automatiškai apsaugo nuo PVM, o UAB automatiškai reiškia PVM mokėtojo statusą. PVM yra susijęs su veiklos apimtimi, sandorių pobūdžiu ir klientais.
Apskaita taip pat skiriasi. Individualioje veikloje apskaita paprastesnė: registruojamos pajamos ir išlaidos, saugomi dokumentai, deklaruojamos metinės pajamos. UAB ir MB apskaita reikalauja daugiau disciplinos: reikia tvarkyti juridinio asmens buhalteriją, rengti finansines ataskaitas, fiksuoti ūkines operacijas, atskirti asmeninius ir įmonės pinigus. Net jei įmonė maža, juridinis asmuo nėra asmeninė piniginė. Iš įmonės sąskaitos savininkas negali tiesiog pasiimti pinigų be aiškaus teisinio pagrindo.
Kodėl mažiausias mokestis ne visada reiškia geriausią formą
Smulkus verslas dažnai ieško formos, kurioje mokesčiai būtų mažiausi. Tai suprantama, bet nepakankama. Jeigu veikla turi didelę civilinę riziką, pigesnė forma be atsakomybės atskyrimo gali kainuoti brangiau nei keli šimtai eurų apskaitos išlaidų. Jeigu planuojama pritraukti partnerį, individuali veikla gali tapti kliūtimi. Jeigu norima parduoti verslą, daug lengviau parduoti UAB akcijas ar perleisti aiškią juridinio asmens struktūrą nei neformaliai sukauptą individualios veiklos klientų bazę. Jeigu klientai yra didelės įmonės, joms kartais patogiau dirbti su juridiniu asmeniu.
Kitas svarbus aspektas yra socialinės garantijos. Savarankiškai dirbančių asmenų įmokos lemia ne tik mokėtiną sumą, bet ir socialinio draudimo apsaugą. Darbo užmokestis UAB ar MB darbuotojui, individualios veiklos įmokos ir MB nario išmokos gali sukurti skirtingą draudimo situaciją. Todėl vertinant formas verta galvoti ne tik apie šiandien mokamą mokestį, bet ir apie ligos, motinystės, pensijų, sveikatos draudimo bei nedarbo draudimo aspektus.
Kaip pasirinkti tinkamiausią veiklos formą pagal riziką ir augimo planą
Praktiškiausias būdas pasirinkti veiklos formą yra pradėti ne nuo pavadinimo, o nuo verslo scenarijaus. Reikia atsakyti, kas bus klientai, kokios planuojamos pajamos, kokios išlaidos, ar reikės darbuotojų, ar bus partnerių, ar veikla turės skolų, garantijų, prekių likučių, įrangos, patalpų, licencijų, leidimų ar profesinės atsakomybės rizikų. Kuo daugiau rizikos ir augimo ambicijų, tuo svarbiau turėti aiškią juridinio asmens struktūrą. Kuo veikla artimesnė asmeniniam darbui ir mažos rizikos paslaugoms, tuo labiau gali tikti individuali veikla.
Jeigu pradedate nuo vieno žmogaus paslaugų ir nežinote, ar veikla taps pagrindiniu pajamų šaltiniu, individuali veikla pagal pažymą dažnai yra racionalus startas. Ji leidžia greitai pradėti, išbandyti rinką, patikrinti kainodarą, susirasti pirmus klientus ir tik tada spręsti dėl juridinio asmens. Jeigu veikla pasiteisina, atsiranda didesnės sutartys, partneriai ar darbuotojai, galima pereiti prie MB arba UAB.
Jeigu veiklą pradeda keli žmonės, kurie nori kartu dirbti, dalintis pelnu ir turėti ribotą atsakomybę, MB dažnai yra patrauklus pasirinkimas. Ji ypač tinkama mažai komandai, kurioje nariai patys aktyviai dirba versle. Vis dėlto prieš steigiant MB būtina aptarti narių įnašus, balsavimo tvarką, pelno paskirstymą, pasitraukimo sąlygas, vadovo funkcijas ir tai, kas nutiks, jeigu vienas narys nebenorės dalyvauti veikloje. Daugelis konfliktų MB kyla ne dėl mokesčių, o dėl neišsiaiškintų tarpusavio susitarimų.
Jeigu planuojate rimtesnį augimą, investuotojus, darbuotojų komandą, aiškų akcijų pasidalijimą, verslo pardavimą ar veiklą, kuriai reikia didesnio pasitikėjimo, UAB dažnai yra stipriausias pasirinkimas. UAB struktūra geriau pažįstama bankams, investuotojams, užsienio partneriams ir didesniems klientams. Akcijų sistema leidžia aiškiau įforminti nuosavybės dalis, opcionus, investicijas ir perleidimus. Ši forma reikalauja daugiau formalumo, bet būtent formalumas dažnai tampa privalumu augant.
- Pradėkite nuo individualios veiklos, jeigu parduodate savo asmenines paslaugas, neturite partnerių ir norite greitai patikrinti idėją.
- Steikite MB, jeigu norite ribotos atsakomybės, bet verslas mažas, nariai yra fiziniai asmenys ir jums nereikia akcijų struktūros.
- Steikite UAB, jeigu planuojate investicijas, darbuotojus, didesnes sutartis, aiškią nuosavybės struktūrą ir ilgalaikį augimą.
- Nesirinkite VšĮ ar asociacijos vien dėl įvaizdžio, jeigu tikrasis tikslas yra komercinis pelnas savininkams.
- Nesirinkite IĮ vien dėl paprastumo, jeigu veikla turi skolų, garantijų ar žalos atlyginimo riziką.
Dažniausios klaidos renkantis veiklos formą
Viena dažniausių klaidų yra rinktis formą pagal pažįstamų patirtį. Tai, kas tiko vienam žmogui, gali visiškai netikti kitam. Pavyzdžiui, individuali veikla gali būti puikus pasirinkimas grafikos dizaineriui, bet prastas pasirinkimas rangovui, kuris prisiima atsakomybę už brangius objektus. MB gali būti labai patogi dviem programuotojams, bet nepatogi, jei planuojama pritraukti rizikos kapitalo investuotoją. UAB gali būti tinkama elektroninei prekybai, bet perteklinė žmogui, kuris retkarčiais teikia mažos apimties paslaugas.
Kita klaida yra neatskirti pinigų. Ypač tai aktualu MB ir UAB savininkams. Įmonės sąskaitoje esantys pinigai nėra automatiškai savininko asmeniniai pinigai. Juos galima išsimokėti tik pagal teisėtą pagrindą: darbo užmokestį, dividendus, pelno paskirstymą, vadovavimo atlygį, paskolą ar kitą pagrįstą sandorį. Kai savininkas elgiasi su įmonės pinigais kaip su asmenine pinigine, atsiranda mokesčių, apskaitos ir atsakomybės problemų.
Trečia klaida yra pamiršti PVM. Pradedant veiklą be PVM, kainodara dažnai atrodo patraukli, tačiau pasiekus ribą gali tekti perskaičiuoti kainas, maržą ir sutartis. Jeigu klientai yra fiziniai asmenys, PVM gali tiesiogiai paveikti galutinę kainą. Jeigu klientai yra PVM mokėtojai, situacija gali būti paprastesnė, nes jie dažnai gali traukti PVM į atskaitą. Todėl PVM planavimas yra ne tik apskaitos klausimas, bet ir kainodaros strategija.
Ketvirta klaida yra steigti juridinį asmenį neapgalvojus partnerių santykių. Kai verslą pradeda draugai, šeimos nariai ar kolegos, pradžioje atrodo, kad viskas aišku. Tačiau vėliau kyla klausimai: kas kiek dirba, kas kiek įnešė, kas priima sprendimus, kas gauna pelną, kas atsako už nuostolius, kas nutinka vienam pasitraukus. Šiuos klausimus būtina aptarti prieš registruojant MB ar UAB, nes vėliau konfliktą spręsti brangiau ir sudėtingiau.
Galiausiai svarbu suprasti, kad veiklos forma nėra visam gyvenimui. Galima pradėti nuo individualios veiklos, vėliau steigti MB ar UAB. Galima pertvarkyti struktūrą, keisti verslo modelį, priimti darbuotojus, registruotis PVM mokėtoju, keisti pinigų išsiėmimo būdą. Svarbiausia yra pasirinkti tokią formą, kuri šiandien neužkrauna perteklinės administracinės naštos, bet kartu neužkerta kelio augimui ir nepalieka nepagrįstai didelės asmeninės rizikos.
Jeigu reikėtų viską sutraukti į vieną praktinę taisyklę, ji būtų tokia: individuali veikla geriausiai tinka pradžiai ir asmeninėms mažesnės rizikos paslaugoms, MB tinka mažam ribotos atsakomybės verslui su fizinių asmenų komanda, UAB tinka aiškiai augimo, investicijų ir didesnio pasitikėjimo siekiančiam verslui, o VšĮ ir asociacija tinka tada, kai svarbiausias tikslas nėra savininkų pelnas. Teisingas pasirinkimas yra ne tas, kuris teoriškai pigiausias, o tas, kuris leidžia saugiai, aiškiai ir patogiai vykdyti konkrečią veiklą šiandien ir neapsunkina jos plėtros rytoj.