Būsto paskola su individualia veikla: kokių pajamų ir dokumentų reikia?

Būsto paskola su individualia veikla: kokių pajamų ir dokumentų reikia?

Būsto paskolą galima gauti vykdant individualią veiklą pagal pažymą. Bankui svarbiausia pajamų tvarumas, jų dydis, veiklos tęstinumas ir turimi finansiniai įsipareigojimai, o ne tai, ar dirbate pagal darbo sutartį. Savarankiškai dirbantiems asmenims dažnai reikia pagrįsti maždaug 12–24 mėnesių pajamų istoriją, tačiau tai nėra visiems bankams vienodas privalomas laikotarpis.

Vertinant mokumą paprastai prašoma individualios veiklos pažymos, metinių pajamų deklaracijų, apskaitos dokumentų ir banko sąskaitų išrašų. Svarbu žinoti, kad galima būsto paskolos suma priklauso ne nuo visos individualios veiklos apyvartos, o nuo pajamų, kurias kredito davėjas pripažįsta tvariomis ir pakankamomis ilgalaikiams finansiniams įsipareigojimams vykdyti.

Kaip bankai vertina individualios veiklos pajamas?

Vertindamas individualios veiklos pajamas būsto paskolai, bankas siekia nustatyti, kiek pinigų jums reguliariai lieka asmeninėms reikmėms, atskaičius veiklos išlaidas ir mokesčius. Taip pat vertinama, ar tokio dydžio pajamas tikėtina gauti ateityje.

Ar bankas vertina visas individualios veiklos pajamas?

Individualios veiklos apyvarta nėra tas pats, kas darbo užmokestis į rankas. Norint suprasti, kokias pajamas bankas gali įskaityti vertindamas kreditingumą, reikia atskirti kelias sąvokas:

  • Individualios veiklos apyvarta – visos iš veiklos gautos arba uždirbtos pajamos prieš atskaitant išlaidas.
  • Veiklos išlaidos – prekių, įrangos, programinės įrangos, patalpų nuomos, transporto ir kitos veiklai reikalingos sąnaudos.
  • Apmokestinamosios pajamos – pagal mokesčių taisykles apskaičiuotos pajamos, atėmus taikomus leidžiamus atskaitymus.
  • Grynosios pajamos – suma, faktiškai liekanti padengus veiklos išlaidas, gyventojų pajamų mokestį (GPM), valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.
  • Tvarios mėnesio pajamos – kredito davėjo pripažįstama pajamų dalis, kurią pagrįstai tikimasi gauti ir ateityje.

Pavyzdžiui, prekybos veiklos mėnesio apyvarta gali siekti 5 000 Eur, o konsultavimo veiklos – 3 000 Eur. Jeigu prekybininkas didelę pajamų dalį išleidžia prekėms įsigyti, sandėliuoti ir pristatyti, konsultantui, patiriančiam mažiau išlaidų, gali likti daugiau grynųjų pajamų.

Dėl šios priežasties banko sąskaitoje matomos įplaukos nebūtinai atitinka faktiškai disponuojamas pajamas. Vertinant mokumą svarbus ir ankstesnių laikotarpių pajamų vidurkis, veiklos pelningumas, pajamų augimas arba mažėjimas, klientų sutartys bei veiklos pobūdis.

Vertinimo esmę galima perteikti tokia seka: apyvarta → veiklos išlaidos ir mokesčiai → grynosios pajamos → banko pripažįstamos tvarios pajamos → galima paskolos įmoka ir suma. Tai konceptuali vertinimo seka, o ne universali visų bankų naudojama skaičiavimo formulė.

Kaip 30 proc. išlaidų atskaitymas veikia būsto paskolą?

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) leidžia individualios veiklos išlaidas pripažinti dviem būdais:

  • Atskaityti faktiškai patirtas, dokumentais pagrįstas išlaidas, kurios pagal mokesčių taisykles priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.
  • Leidžiamiems atskaitymams priskirti 30 proc. individualios veiklos pajamų, neturint išlaidas pagrindžiančių dokumentų, kai šį metodą leidžiama taikyti.

Pasirinkus antrąjį būdą, deklaracijoje nurodoma išlaidų suma nebūtinai atitinka realias veiklos sąnaudas. Pavyzdžiui, programuotojas gali patirti gerokai mažiau išlaidų nei 30 proc. pajamų, tačiau mokesčių apskaičiavimo tikslais naudoti šį metodą.

Mokestiniai leidžiami atskaitymai ir banko atliekamas kreditingumo vertinimas nėra tas pats. Vienas kredito davėjas gali labiau remtis deklaracijos duomenimis, kitas – papildomai analizuoti faktines išlaidas ir sąskaitų išrašus. Nėra bendros taisyklės, pagal kurią visi bankai automatiškai atimtų 30 proc. individualios veiklos apyvartos.

Daugiau apie mokestines taisykles: VMI paaiškinimas apie individualios veiklos leidžiamus atskaitymus.

Individualios veiklos pajamų skaičiavimo pavyzdys

Tarkime, savarankiškai dirbantis specialistas per metus gauna 36 000 Eur individualios veiklos pajamų ir taiko 30 proc. leidžiamų atskaitymų metodą:

  • Metinė apyvarta – 36 000 Eur.
  • Vidutinė mėnesio apyvarta – 3 000 Eur.
  • Leidžiami atskaitymai – 10 800 Eur (36 000 × 30 proc.).
  • Metinės pajamos atėmus šiuos atskaitymus – 25 200 Eur.
  • Mėnesio pajamų vidurkis prieš mokesčius – 2 100 Eur.

Šiame hipotetiniame pavyzdyje 2 100 Eur nėra galutinės grynosios pajamos ar automatiškai banko pripažįstamos tvarios mėnesio pajamos. Faktinėms disponuojamoms pajamoms nustatyti dar reikia įvertinti mokėtiną GPM, VSD, PSD įmokas ir realias veiklos sąnaudas, jų nedubliuojant su jau pritaikytais atskaitymais. Galutinė kreditingumo vertinimui naudojama suma priklausys ir nuo banko taikomų kriterijų.

Kiek laiko reikia vykdyti individualią veiklą, kad gautumėte būsto paskolą?

Nėra universalaus reikalavimo, pagal kurį būsto paskola su individualios veiklos pažyma būtų suteikiama tik turint dvejų metų veiklos stažą. Vis dėlto savarankiškai dirbančių asmenų pajamoms įvertinti dažnai reikia ilgesnės finansinės istorijos nei dirbant pagal darbo sutartį.

Vertėtų atskirti tris pajamų istorijos laikotarpius:

  • 6 mėnesiai. Pagal Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatus (ASN) bendras pajamų vertinimo pagrindas yra ne trumpesnio kaip paskutinių šešių mėnesių tvarių pajamų vidurkis ir ilgalaikio pajamų tvarumo vertinimas. Pagrįstais atvejais gali būti vertinamas ir kitas laikotarpis.
  • 12 mėnesių. Kai kuriais atvejais kredito davėjui gali pakakti maždaug vienų metų individualios veiklos pajamų istorijos, ypač jeigu pajamos reguliarios ir veiklos tęstinumas gerai pagrįstas.
  • 24 mėnesiai. Vertinant savarankiškai dirbančius asmenis dažnai prašoma dvejų metų pajamų istorijos ir metinių deklaracijų. Tai leidžia palyginti skirtingų metų veiklos rezultatus.

Šešių mėnesių reguliacinis pajamų vertinimo pagrindas nereiškia, kad bankui privalo pakakti tokio individualios veiklos stažo. Savarankiško darbo pajamos gali priklausyti nuo užsakymų skaičiaus, sezoniškumo, klientų atsiskaitymo terminų ir kintančių veiklos išlaidų. Ilgesnė istorija padeda įvertinti, ar dabartinis pajamų lygis nėra laikinas.

Ar galima gauti būsto paskolą vykdant individualią veiklą trumpiau nei dvejus metus?

Taip, kai kuriais atvejais būsto kreditas gali būti suteiktas ir neturint dvejų metų individualios veiklos istorijos. Kredito davėjas gali atsižvelgti į ankstesnę profesinę patirtį, ilgalaikes sutartis su klientais, dokumentais pagrįstas einamųjų metų pajamas, santaupas ir kredito istoriją.

Pavyzdžiui, programuotojas ketverius metus dirbo pagal darbo sutartį, o prieš dešimt mėnesių pradėjo teikti programavimo paslaugas pagal individualios veiklos pažymą. Jis turi galiojančias ilgalaikes klientų sutartis ir kiekvieną mėnesį gauna panašaus dydžio pajamas.

Tokiu hipotetiniu atveju ankstesnis profesinis tęstinumas gali sustiprinti pajamų tvarumo pagrindimą. Tačiau bankas neprivalo ankstesnio darbo stažo automatiškai prilyginti individualios veiklos pajamų istorijai. Santaupos ir gera kredito istorija taip pat nepakeičia pakankamų tvarių pajamų reikalavimo.

Kokių dokumentų reikia būsto paskolai gauti dirbant pagal individualią veiklą?

Kreipiantis dėl būsto paskolos dirbant pagal individualią veiklą, kredito davėjui reikia informacijos, leidžiančios patikrinti deklaruotas pajamas, faktines įplaukas, veiklos išlaidas ir pajamų tęstinumą.

Toliau pateikti pagrindiniai dokumentai, kurių gali būti prašoma vertinant savarankiškai dirbančio asmens mokumą.

DokumentasKą pateikti ir ką dokumentas patvirtina
Individualios veiklos pažymaVMI išduotą individualios veiklos pažymą arba jos duomenis. Patvirtina veiklos registraciją, pradžios datą ir vykdomos veiklos rūšį.
Metinė pajamų deklaracija GPM311Paprastai pateikiamos paskutinių 1–2 metų deklaracijos, priklausomai nuo banko reikalavimų. Jose matomos deklaruotos metinės pajamos ir mokestiniai duomenys.
GPM311C priedasMetinės deklaracijos dalis, kurioje deklaruojamos individualios veiklos pajamos ir su jomis susiję mokestiniai duomenys.
Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalasIndividualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas arba atitinkami elektroninės apskaitos duomenys. Padeda įvertinti veiklos rezultatus ir pajamų pasiskirstymą per metus.
Banko sąskaitų išrašaiDažnai prašoma 12–24 mėnesių arba kito nustatyto laikotarpio išrašų. Jie padeda patikrinti faktines klientų įmokas, pajamų reguliarumą ir pinigų srautus.
Sąskaitos faktūros, paslaugų sutartys ir kiti veiklos dokumentaiPagrindžia pajamų kilmę, užsakymus, atsiskaitymus, bendradarbiavimo su klientais trukmę ir veiklos tęstinumą.
Mokesčių sumokėjimą patvirtinantys duomenysPrireikus – VMI ir „Sodros“ duomenys, mokėjimų išrašai ar kiti dokumentai, patvirtinantys mokestinių įsipareigojimų vykdymą.

Ne visi lentelėje nurodyti dokumentai kiekvienu atveju yra privalomi. Tikslus jų sąrašas priklauso nuo kredito davėjo, veiklos pobūdžio, pajamų gavimo būdo ir kliento finansinės situacijos.

GPM311 yra metinė gyventojo pajamų deklaracija, o GPM311C – jos priedas, skirtas individualios veiklos pajamoms deklaruoti. Šiuos duomenis galima rasti VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS). Plačiau: VMI individualios veiklos pajamų deklaravimo informacija.

Jeigu pajamas gaunate grynaisiais, bankas gali prašyti papildomų jų gavimą patvirtinančių dokumentų, pavyzdžiui, pinigų priėmimo kvitų ar kasos aparato dokumentų. Pasirinkus 30 proc. leidžiamų atskaitymų metodą, neprivaloma pildyti pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo skilčių, susijusių su išlaidomis, tačiau pajamų apskaita išlieka privaloma.

Ką pateikti, jeigu einamųjų metų pajamų deklaracijos dar neturite?

Metinė pajamų deklaracija teikiama pasibaigus mokestiniams metams. Todėl, pavyzdžiui, kreipiantis dėl paskolos 2026 m. lapkritį, 2026 metų pajamų deklaracijos dar nėra.

Einamųjų metų pajamas galima pagrįsti pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalu, pajamų suvestinėmis, banko sąskaitų išrašais, sąskaitomis faktūromis bei galiojančiomis paslaugų sutartimis. Šie dokumentai padeda bankui nustatyti, ar ankstesnių metų deklaracijose matomas pajamų lygis išliko, padidėjo arba sumažėjo.

Vis dėlto einamųjų metų apskaitos duomenys ne visais atvejais pakeičia banko prašomas ankstesnių metų deklaracijas.

Kokių pajamų reikia ir kokio dydžio būsto paskolą galima gauti?

Nėra vienos visiems individualią veiklą vykdantiems asmenims taikomos minimalios pajamų sumos, kuri užtikrintų būsto paskolos gavimą. Galimos paskolos dydį lemia keli tarpusavyje susiję kriterijai:

  • Banko pripažįstamos tvarios mėnesio pajamos.
  • Turimos paskolos, lizingas ir kiti finansiniai įsipareigojimai.
  • Būtinosios namų ūkio išlaidos ir išlaikomų asmenų skaičius.
  • Būsto paskolos terminas ir palūkanų norma.
  • Turimas pradinis įnašas ir perkamo nekilnojamojo turto vertė.

Kaip apskaičiuojama didžiausia galima paskolos įmoka?

Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. galiojantys Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatai numato bendrą reikalavimą, pagal kurį visų finansinių įsipareigojimų mėnesio įmokos neturi viršyti 50 proc. tvarių mėnesio pajamų, būsto paskolos įmoką skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. metine palūkanų norma.

Šis rodiklis vadinamas DSTI (angl. debt service-to-income) – finansinių įsipareigojimų įmokų ir pajamų santykiu. Vertinimui naudojama 6 proc. palūkanų norma nebūtinai sutampa su paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis. Aktualūs bendrieji reikalavimai pateikiami Lietuvos banko informacijoje apie būsto paskolas.

Hipotetinis būsto paskolos skaičiavimo pavyzdys:

  • Banko pripažįstamos tvarios mėnesio pajamos – 1 800 Eur.
  • Teorinė 50 proc. pajamų riba – 900 Eur.
  • Turimo automobilio lizingo įmoka – 150 Eur.
  • Teorinė būsto paskolos įmokos riba – 750 Eur (900 − 150 Eur).

Esant 30 metų paskolos terminui ir 6 proc. metinei palūkanų normai, 750 Eur mėnesio anuiteto įmoka matematiškai atitiktų maždaug 125 100 Eur būsto paskolą.

Tai teorinis skaičiavimas, o ne banko pasiūlymas ar garantuojama paskolos suma. Kredito davėjas gali nustatyti mažesnę įmokos ribą, įvertinęs būtinas pragyvenimo išlaidas, pajamų svyravimus, kredito istoriją ir kitus rizikos veiksnius.

Kokio pradinio įnašo reikia vykdant individualią veiklą?

Savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi tie patys bendrieji Lietuvos banko pradinio įnašo reikalavimai. Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. minimalus pradinis įnašas yra:

  • 10 proc. – nustatytus pirmojo būsto pirkėjo kriterijus atitinkantiems asmenims.
  • 15 proc. – paprastai pirmą būsto paskolą imantiems asmenims, neatitinkantiems pirmojo būsto pirkėjo kriterijų.
  • 30 proc. – paprastai antrai ar paskesnei būsto paskolai, išskyrus ASN numatytas išimtis.

10 proc. minimumas taikomas sudarant pirmąją kredito sutartį dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto įsigijimo ar statybos, jeigu kredito gavėjas ir jo bendraskoliai šiuo metu neturi ir pastaruosius penkerius metus neturėjo jokio jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Vertinamas ne vien gyvenamasis būstas, bet ir kitas nekilnojamasis turtas.

Bankas gali reikalauti didesnio pradinio įnašo. Maksimali finansuojama suma nustatoma pagal mažesnę iš būsto pirkimo kainos ir nustatytos turto vertės, todėl už vertinimą brangiau perkamas būstas gali pareikalauti daugiau nuosavų lėšų. Pradinis įnašas paprastai turi būti padengtas nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis.

Ar bankai vienodai vertina individualios veiklos pajamas?

Ne. Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatai nustato bendruosius minimalius kreditavimo reikalavimus, tačiau konkretų savarankiškai dirbančio asmens kreditingumo vertinimą atlieka pats kredito davėjas pagal savo vidaus taisykles.

Skirtinguose bankuose ir kredito unijose gali skirtis:

  • Prašomos individualios veiklos pajamų istorijos trukmė.
  • Veiklos tęstinumo ir ankstesnės profesinės patirties vertinimas.
  • Reikalaujami apskaitos ir pajamas pagrindžiantys dokumentai.
  • Pajamų svyravimų bei priklausomybės nuo atskirų klientų vertinimas.
  • Grynųjų pajamų dalis, kuri pripažįstama tvaria.

Todėl būsto paskola dirbantiems savarankiškai skirtingose kredito įstaigose gali būti apskaičiuojama nevienodai, net pateikus tas pačias pajamų deklaracijas ir sąskaitų išrašus.

Pavyzdžiui, vienas bankas gali pripažinti, kad pastaraisiais metais išaugusios pajamos yra pakankamai pagrįstos, o kitas daugiau reikšmės suteikti ilgesnio laikotarpio pajamų vidurkiui. Dėl to gali skirtis ne tik siūlomos paskolos sąlygos, bet ir didžiausia galima finansavimo suma.

„Swedbank“, SEB, „Luminor“, „Citadele“ ir kitos būsto kreditus teikiančios įstaigos mokumą vertina individualiai. Vienos kredito įstaigos sprendimas savaime nereiškia, kad tokį patį sprendimą priims ir kita.

Kaip paskolos galimybes veikia nereguliarios ar papildomos individualios veiklos pajamos?

Sezoninės arba smarkiai svyruojančios pajamos

Sezoninė veikla savaime nėra kliūtis būsto paskolai gauti. Tačiau bankui gali reikėti ilgesnio laikotarpio pajamų istorijos, kad galėtų įvertinti visų metų vidurkį, ankstesnių metų rezultatus ir pajamų pokyčių tendencijas.

Pavyzdžiui, vestuvių fotografas vasarą gali uždirbti kelis kartus daugiau nei žiemą. Vertinant tokio asmens mokumą, svarbiau ne pelningiausio mėnesio įplaukos, o per metus faktiškai uždirbtos grynosios pajamos ir galimybė mokėti paskolos įmokas mažesnių pajamų laikotarpiais.

Vienas itin pelningas mėnuo ar didelis vienkartinis užsakymas nebūtinai padidins banko pripažįstamas tvarias mėnesio pajamas, ypač jeigu nėra pagrindo tikėtis panašių užsakymų ateityje.

Pajamos iš vieno kliento arba trumpalaikių projektų

Jeigu didžioji individualios veiklos pajamų dalis gaunama iš vieno kliento, kredito davėjas gali vertinti klientų koncentracijos riziką. Nutrūkus bendradarbiavimui su pagrindiniu užsakovu, pajamos gali reikšmingai sumažėti.

Pajamų stabilumą padeda pagrįsti galiojančios ilgalaikės sutartys, kelių metų bendradarbiavimo istorija ir reguliarūs atsiskaitymai. Trumpalaikių projektų atveju svarbu, ar pasibaigus vienam projektui nuolat atsiranda naujų užsakymų.

Vienas klientas arba projektinis darbo pobūdis savaime nereiškia neigiamo banko sprendimo. Svarbiausia, ar galima pagrįsti pajamų tęstinumą.

Darbo sutartis ir individuali veikla vienu metu

Jeigu dirbate pagal darbo sutartį ir papildomai vykdote individualią veiklą, bankas gali vertinti abiejų šaltinių pajamas, jeigu jos yra dokumentais pagrįstos ir pripažįstamos tvariomis.

Pavyzdžiui, asmuo gauna 1 400 Eur mėnesio darbo užmokestį po mokesčių ir papildomai teikia konsultavimo paslaugas. Jeigu šios veiklos grynosios pajamos gaunamos reguliariai ir yra pakankama jų istorija, bankas gali įtraukti dalį papildomų pajamų į mokumo vertinimą. Tai gali padidinti galimą paskolos sumą, tačiau bankas neprivalo įskaityti visų individualios veiklos pajamų.

Imant būsto paskolą kartu su bendraskoliu, vertinamos ir jo tvarios pajamos. Tokiu atveju atsižvelgiama į bendras abiejų asmenų pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus bei namų ūkio išlaidas. Jeigu vienas bendraskolis dirba pagal darbo sutartį, o kitas vykdo individualią veiklą, kiekvieno pajamų tvarumas vertinamas pagal atitinkamo pajamų šaltinio ypatumus.

Rašau apie verslą, asmeninius finansus, investavimą ir apskaitą. Domiuosi ekonomikos procesais, finansų rinkomis ir praktiniais pinigų valdymo klausimais. Mano tikslas – sudėtingas finansines temas paaiškinti paprastai ir suprantamai, padėti skaitytojams plėsti finansines žinias bei priimti labiau apgalvotus sprendimus.