
Mažosios bendrijos (MB) apskaitą galima tvarkyti „Excel“ – Lietuvos teisės aktai nereikalauja įsigyti specializuotos buhalterinės programos. Tačiau net ir nedidelės MB finansinė apskaita turi atitikti nustatytus reikalavimus, įskaitant dvejybinį įrašą, ūkinių operacijų registravimą ir finansinių ataskaitų rengimą. Vien pajamų ir išlaidų lentelės tam nepakanka.
Ar rinktis „Excel“, ar apskaitos programą, pirmiausia lemia operacijų kiekis, jų sudėtingumas ir apskaitą tvarkančio žmogaus kompetencija. Paprastai paslaugas teikiančiai MB skaičiuoklės gali užtekti, o sudėtingesnei veiklai specializuota programa dažnai sutaupo darbo.
Ar mažosios bendrijos apskaitą galima tvarkyti „Excel“?
Taip, tačiau svarbu atskirti apskaitos priemonę nuo apskaitos tvarkymo reikalavimų. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas reglamentuoja ūkinių operacijų pagrindimą dokumentais, jų registravimą apskaitos registruose ir kitus finansinės apskaitos reikalavimus. Įstatymas nenustato, kad kiekviena MB privalėtų naudoti konkrečią komercinę programą.
MB apskaita tvarkoma dvejybiniu įrašu. Tai reiškia, kad kiekviena ūkinė operacija registruojama bent dviejose tarpusavyje susijusiose apskaitos sąskaitose. Pavyzdžiui, gavus apmokėjimą iš kliento, padidėja banko sąskaitos likutis ir sumažėja pirkėjo skola.
Todėl tinkamai parengtoje „Excel“ apskaitoje reikia ne tik pajamų ir išlaidų suvestinės, bet ir sąskaitų plano, dvejybinių įrašų, didžiosios knygos bei kitų reikalingų registrų. Didžioji knyga apibendrina apskaitos sąskaitų apyvartas ir likučius, pagal kuriuos galima parengti finansines ataskaitas.
Svarbu nepainioti mažosios bendrijos su individualia veikla. MB yra juridinis asmuo, todėl jai negalima automatiškai taikyti individualią veiklą vykdantiems gyventojams skirto supaprastinto pajamų ir išlaidų žurnalo modelio. VMI virtualus buhalteris i.APS taip pat skirtas individualią veiklą vykdantiems gyventojams, o ne MB finansinei apskaitai.
Mažoji bendrija gali pasirinkti taikyti 38-ąjį verslo apskaitos standartą (VAS), kuriame numatyti MB apskaitos ir finansinių ataskaitų rengimo ypatumai. Šis pasirinkimas nekeičia reikalavimo tinkamai registruoti visas ūkines operacijas.
Kada „Excel“ mažajai bendrijai dar pakanka?
„Excel“ apskaita gali būti racionalus sprendimas, kai MB veikla nesudėtinga, o apskaitos įrašų nedaug. Pavyzdžiui, bendrija teikia konsultavimo ar kitas paslaugas keliems klientams, išrašo ir gauna nedaug sąskaitų, neturi darbuotojų, prekių atsargų ir nevykdo sudėtingų tarptautinių sandorių.
Tokiu atveju apskaitą galima organizuoti naudojant tarpusavyje susietas skaičiuokles, kuriose registruojamos ūkinės operacijos, sekamos pirkėjų ir tiekėjų skolos, tikrinami likučiai ir kaupiami finansinėms ataskaitoms reikalingi duomenys.
Vis dėlto svarbiausia sąlyga – apskaitą tvarkančio asmens žinios. Jis turi suprasti dvejybinį įrašą, gebėti atskirti pajamas nuo įplaukų, sąnaudas nuo piniginių išlaidų ir teisingai parengti finansines ataskaitas. Be šių žinių net ir tvarkinga skaičiuoklė negarantuoja teisingos apskaitos.
Minėtos aplinkybės yra praktiniai orientyrai, o ne įstatyme nustatytos ribos. Nėra universalaus sąskaitų skaičiaus ar pajamų sumos, iki kurios MB oficialiai leidžiama naudoti „Excel“. Net viena sąskaita per mėnesį neužtikrina paprastos apskaitos, jeigu sandorio pobūdis sudėtingas.
Be to, visos reikalingos ūkinės operacijos turi būti registruojamos nepriklausomai nuo jų skaičiaus. Reikia įvertinti ne tik išrašytas sąskaitas, bet ir banko mokesčius, įsigytas paslaugas, mokestines prievoles, MB narių įnašus bei kitas veikloje atsirandančias operacijas.
„Excel“ ir apskaitos programa: kuo skiriasi kasdienis darbas?
Pagrindinis skirtumas – kiek apskaitos veiksmų reikia atlikti rankiniu būdu. „Excel“ suteikia lankstumo, tačiau registrų tarpusavio ryšius, formules ir duomenų kontrolę dažniausiai reikia sukurti bei prižiūrėti pačiam. Specializuota apskaitos programa dalį šių veiksmų gali automatizuoti.
| Kriterijus | „Excel“ | Apskaitos programa |
|---|---|---|
| Operacijų registravimas | Įrašai dažniausiai atliekami rankiniu būdu, reikia prižiūrėti formules. | Gali automatiškai susieti operacijas su apskaitos registrais. |
| Banko duomenų apdorojimas | Operacijos suvedamos arba apdorojamos importavus duomenis. | Kai kurios programos leidžia importuoti išrašus ir automatizuoti sudengimą. |
| Pirkėjų ir tiekėjų skolų apskaita | Skolų likučius ir apmokėjimus reikia kontroliuoti sukurtose lentelėse. | Dažnai turi skolų apskaitos ir atsiskaitymų stebėjimo funkcijas. |
| Ataskaitų rengimas | Duomenis reikia apibendrinti formulėmis ir patikrinti. | Pagal teisingai suvestus duomenis gali formuoti reikalingas ataskaitas. |
| Tiesioginės išlaidos ir rankinis darbas | Paprastai mažesnės programinės įrangos išlaidos, bet daugiau rankinio darbo. | Gali reikėti licencijos ar prenumeratos, tačiau sumažėja pasikartojančių veiksmų. |
Ne visos buhalterinės programos turi vienodas funkcijas. Banko integracijos, darbo užmokesčio apskaita ar automatinis deklaracijų rengimas gali būti papildomai apmokestinami arba apskritai nepalaikomi.
Taip pat būtina atskirti sąskaitų faktūrų išrašymo įrankį nuo pilnavertės finansinės apskaitos programos. Sistema, kuri tik išrašo sąskaitas ir pažymi jų apmokėjimą, nebūtinai tvarko didžiąją knygą, registruoja sąnaudas ar leidžia parengti balansą. Vien sąskaitų išrašymo funkcija dar nereiškia, kad MB buhalterinė apskaita sutvarkyta.
Ką reikia apskaityti net ir naudojant „Excel“?
Nepriklausomai nuo pasirinkto įrankio, MB turi turėti ūkines operacijas pagrindžiančius apskaitos dokumentus ir tinkamai sudarytus apskaitos registrus. Tai apima išrašytas bei gautas sąskaitas, banko operacijas, atsiskaitymus, turto įsigijimą ir kitus veiklos įvykius.
Sąskaitų planas ir dvejybiniai įrašai turi leisti atskirai matyti turtą, įsipareigojimus, nuosavą kapitalą, pajamas ir sąnaudas. Didžiojoje knygoje turi būti galima nustatyti kiekvienos sąskaitos likutį ir jo pasikeitimus.
Ypač svarbu kontroliuoti banko ir kasos pinigų likučius, pirkėjų skolas bei įsipareigojimus tiekėjams. Jei klientas dar nesumokėjo, skola neturi dingti vien todėl, kad banke nėra įplaukos. Taip pat neapmokėta tiekėjo sąskaita gali reikšti apskaitoje registruotiną sąnaudų ir įsipareigojimų atsiradimą.
Pagal 38-ąjį VAS mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro balansas, pelno (nuostolių) ataskaita ir aiškinamasis raštas. Balansas parodo turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus, o pelno (nuostolių) ataskaita – per laikotarpį uždirbtas pajamas, patirtas sąnaudas ir veiklos rezultatą. Aiškinamajame rašte pateikiama standarto reikalaujama papildoma informacija.
Oficialias dokumentų formas galima rasti skiltyje AVNT skelbiamos MB finansinių ataskaitų formos. Tačiau formų turėjimas savaime nereiškia, kad sukaupti apskaitos duomenys yra teisingi.
Pavyzdys: sąskaita išrašyta, bet klientas dar nesumokėjo
MB suteikė paslaugą ir išrašė klientui 1 000 Eur sąskaitą. Klientas ją apmokėjo tik kitą mėnesį. Tarkime, kad pagal taikomus apskaitos principus pajamos pripažįstamos suteikus paslaugą.
Suteikus paslaugą apskaitoje registruojama 1 000 Eur pajamų ir tokio pat dydžio pirkėjo skola. Banko sąskaitoje pinigų dar nėra. Kitą mėnesį gavus mokėjimą, banko likutis padidėja 1 000 Eur, o pirkėjo skola sumažėja. Pajamos antrą kartą neregistruojamos.
Jeigu MB apskaitytų tik banko įplaukas, pirmąjį mėnesį nematytų nei uždirbtų pajamų, nei kliento įsiskolinimo. Todėl pajamos ir įplaukos nėra tas pats, o paprastas banko operacijų sąrašas negali pakeisti finansinės apskaitos registrų.
Kada mažajai bendrijai jau verta naudoti apskaitos programą?
Specializuota apskaitos programa tampa praktiškesnė, kai daugėja sąskaitų, banko operacijų ir tarpusavyje susijusių apskaitos veiksmų. Tokiose situacijose rankinis duomenų perkėlimas tarp „Excel“ lentelių užima daugiau laiko ir didina klaidų tikimybę.
Vienas iš sudėtingumą didinančių veiksnių – PVM apskaita. PVM mokėtojui gali reikėti atskirai registruoti pardavimo ir pirkimo PVM, tikrinti taikomą apmokestinimą, rengti deklaracijų duomenis bei PVM sąskaitų faktūrų registrus. Tačiau PVM mokėtojo statusas savaime nereiškia, kad „Excel“ naudoti draudžiama.
Svarbus praktinis apribojimas susijęs su i.SAF. VMI nepriima registrų duomenų tiesiogiai įkeliant standartines „Excel“ .xls ar .xlsx rinkmenas. Duomenis galima įvesti pačioje i.SAF sistemoje arba pateikti nustatytais elektroniniais būdais, įskaitant XML formato rinkmenas. Vadinasi, apskaitą vedant „Excel“ gali tekti papildomai atlikti rankinius veiksmus arba pasirūpinti duomenų konvertavimu.
i.SAF prievolė taip pat taikoma ne visiems PVM mokėtojams be išimčių. Pavyzdžiui, Lietuvoje smulkiojo verslo schemą (SVS) taikantys PVM mokėtojai nuo šios registrų teikimo prievolės atleidžiami. Išsamiau tai paaiškina VMI informacija apie i.SAF duomenų teikimą.
Apskaitos poreikius keičia ir darbuotojų samdymas, nes atsiranda darbo užmokesčio, su juo susijusių mokesčių ir atsiskaitymų apskaita. Prekėmis prekiaujančiai MB svarbu sekti atsargų judėjimą, savikainą bei likučius. Tarptautiniai sandoriai gali pareikalauti papildomo PVM vertinimo ir valiutinių operacijų apskaitos.
Atskiro dėmesio reikia MB narių išmokoms. Nario asmeniniams poreikiams išmokėtos lėšos, paskirstytas pelnas ir atsiskaitymai pagal civilines sutartis nėra vienodos apskaitos operacijos. Tinkama jų registravimo ir apmokestinimo tvarka priklauso nuo išmokos pobūdžio. Programa gali palengvinti duomenų tvarkymą, tačiau teisingam klasifikavimui vis tiek būtinos apskaitos žinios.
Ar verta pirkti savo programą, jei MB apskaitą tvarko buhalteris?
Jeigu mažosios bendrijos apskaitą tvarko išorinis buhalteris arba apskaitos paslaugų įmonė, atskiros programos licencijos MB gali visai nereikėti. Buhalteris gali dirbti savo sistemoje, o bendrija jam perduoti sąskaitas, banko išrašus ir kitus reikalingus dokumentus sutartu būdu.
Vis dėlto savarankiška prieiga prie apskaitos sistemos gali būti naudinga, jei MB vadovas dažnai išrašo sąskaitas, nori nuolat matyti klientų skolas, valdo prekių likučius arba jam reikia operatyvių duomenų apie pajamas, sąnaudas ir finansinę padėtį. Tokiu atveju verta įvertinti galimybę naudotis ta pačia sistema, kurioje dirba buhalteris, užuot įsigijus atskirą programą.
Svarbu iš anksto susitarti, kas įveda dokumentus, registruoja mokėjimus, tikrina apskaitos duomenis ir rengia ataskaitas. Prieiga prie programos savaime nereiškia, kad MB vadovas turi perimti visas buhalterio funkcijas.
Programinės įrangos poreikis ir buhalterio kompetencija yra du skirtingi klausimai. Patyręs apskaitos specialistas gali tvarkingai vesti nesudėtingos MB apskaitą skaičiuoklėse, o net ir pažangi buhalterinė programa neapsaugos nuo klaidų, jeigu operacijos klasifikuojamos neteisingai. Todėl renkantis darbo priemonę verta vertinti ne tik jos funkcijas ir kainą, bet ir tai, kas bus atsakingas už apskaitos duomenų teisingumą.


