Individuali veikla ar mažoji bendrija: ką rinktis 2027 metais?

2027 metais individuali veikla pagal pažymą dažniausiai labiau apsimoka mažesnes ar nepastovias pajamas gaunantiems savarankiškai dirbantiems žmonėms, ypač kai faktinės veiklos išlaidos nedidelės ir galima taikyti 30 % mokestinių atskaitymų metodą. Mažoji bendrija (MB) tampa finansiškai patrauklesnė augant pelnui, mažėjant individualios veiklos GPM kreditui arba atsirandant galimybei dalį uždirbtų pinigų palikti versle.

Pagal šiame straipsnyje pateikiamą finansinį modelį, kai faktinės išlaidos sudaro 10 % pajamų, o MB taiko 7 % pelno mokestį ir pelną išmoka dividendais, abiejų veiklos formų finansiniai rezultatai susilygina ties maždaug 49 000 € metinių pajamų. Uždirbant 65 000 €, MB savininkui gali likti apie 3 057 € daugiau per metus.

Tačiau mažesni mokesčiai nėra vienintelis pasirinkimo kriterijus. MB finansinę naudą gali sumažinti buhalterinės apskaitos išlaidos, socialinio draudimo įmokos ir pasirinktas pinigų išsiėmimo būdas. Todėl vienos universalios pajamų ribos, nuo kurios visiems apsimoka steigti mažąją bendriją, nėra.

Mokestinė informacija patikrinta 2026 m. lapkričio 13 d. Straipsnyje remiamasi 2027 metams patvirtintomis mokestinėmis nuostatomis ir šiuo metu žinomais socialinio draudimo tarifais. Dar nepatvirtinti 2027 m. rodikliai pažymėti kaip preliminarūs.

Kokius mokesčius 2027 metais moka individuali veikla ir mažoji bendrija?

Individualios veiklos mokesčiai 2027 metais

Vykdant individualią veiklą pagal pažymą mokamas gyventojų pajamų mokestis (GPM), valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Atsižvelgiant į veiklos pobūdį bei apyvartą, gali atsirasti ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) prievolė.

Nuo 2026 m. pasikeitusi individualios veiklos GPM apskaičiavimo tvarka aktuali ir 2027 metais. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą:

• Kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 €, pritaikius pajamų mokesčio kreditą (PMK), faktinis GPM tarifas sudaro 5 %.
• Kai apmokestinamosios pajamos viršija 20 000 €, bet neviršija 42 500 €, efektyvus GPM tarifas palaipsniui didėja nuo 5 % iki 20 %.
• Viršijus 42 500 € apmokestinamųjų pajamų ribą, kreditas nebetaikomas. Visa individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų suma kartu su kitomis atitinkamomis pajamomis apmokestinama pagal progresinius 20 %, 25 % ir 32 % tarifus.

Svarbu, kad 42 500 € yra ne metinės apyvartos, o GPM apmokestinamųjų pajamų riba. Pavyzdžiui, taikant 30 % atskaitymus ji pasiekiama uždirbus apie 60 714 € metinių pajamų.

Kai apmokestinamosios pajamos (X) viršija 20 000 €, bet neviršija 42 500 €, GPM apskaičiuojamas pagal formulę:

GPM = X × 20 % – X × [0,15 – 2 / 300 000 × (X – 20 000)].

Pavyzdžiui, nuo 30 000 € apmokestinamųjų pajamų apskaičiuojamas 3 500 € GPM. Tai atitinka maždaug 11,67 % efektyvų GPM tarifą, tačiau papildomai mokamos socialinio draudimo įmokos.

Bendrojo progresinio apmokestinimo ribos siejamos su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU): iki 36 VDU taikomas 20 %, pajamų daliai nuo 36 iki 60 VDU – 25 %, o virš 60 VDU – 32 % tarifas.

2027 m. socialinių fondų biudžeto įstatymo projekte numatytas 2 522,15 € VDU. Pagal šį dar nepatvirtintą dydį 36 VDU sudarytų 90 797,40 €, o 60 VDU – 151 329 €. Galutinės ribos priklausys nuo priimto įstatymo.

Individualios veiklos vykdytojas gali pasirinkti vieną iš dviejų pagrindinių išlaidų pripažinimo būdų:

• Faktinės išlaidos. Atimamos dokumentais pagrįstos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos veiklos išlaidos ir pagal nustatytas taisykles mokėtinos VSD bei PSD įmokos.
• 30 % atskaitymų metodas. Leidžiamiems atskaitymams priskiriama 30 % veiklos pajamų suma be išlaidas pagrindžiančių dokumentų. VSD ir PSD įmokos papildomai iš GPM bazės neatskaitomos, nes pasirinkta fiksuota atskaitymų suma pakeičia faktinių išlaidų metodą.

30 % metodas netaikomas, kai individualios veiklos pajamos arba jų dalis gaunamos iš darbdavio ar kito asmens, su kuriuo gyventoją sieja darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai.

Pavyzdys: konsultantas per metus uždirba 20 000 €, o programinei įrangai, reklamai ir kitoms veiklos reikmėms išleidžia 2 000 €. Pasirinkus 30 % metodą, mokestiniais tikslais pripažįstama 6 000 € atskaitymų. GPM apmokestinamosios pajamos sudaro 14 000 €, o socialinio draudimo įmokų bazė – 12 600 € (14 000 × 90 %). Faktinis veiklos pelnas prieš mokesčius yra 18 000 €, o ne 14 000 €.

Pagal šiuo metu žinomą 2027 m. socialinio draudimo tvarką individualiai veiklai taikomi šie tarifai:

• VSD – 12,52 % nuo 90 % apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų prieš VSD ir PSD atskaitymą.
• PSD – 6,98 % nuo tos pačios bazės.
• Papildomai pensijai kaupiantiems asmenims, mokantiems 3 % kaupimo įmoką, bendras VSD tarifas sudarytų 15,52 %.

Taikomos 43 VDU metinės įmokų bazės lubos. Pagal preliminarų 2027 m. VDU jos sudarytų 108 452,45 €. Straipsnyje nagrinėjamuose pajamų scenarijuose šios lubos nepasiekiamos.

2027 m. minimali mėnesinė alga (MMA) patvirtinta 1 245 €. Todėl minimali mėnesinė PSD įmoka sudarys 86,90 €, arba apie 1 042,80 € per metus. Jeigu asmuo nėra draustas kitu pagrindu, PSD paprastai mokamas kas mėnesį, o metų pabaigoje atliekamas perskaičiavimas. Jau sumokėtos įmokos įskaitomos į metinę prievolę.

Dirbant pagal darbo sutartį ar esant draustam valstybės lėšomis, minimalių mėnesinių PSD įmokų gali nereikėti. Tačiau tai savaime neatleidžia nuo metinių PSD ir VSD įmokų nuo individualios veiklos pajamų.

Pirmą kartą savarankišką veiklą pradedantis žmogus, atitinkantis „Sodros“ nustatytas sąlygas, gali pirmuosius metus nemokėti VSD. Ši galimybė taip pat numatyta tam tikrais atvejais, kai nuo paskutinės savarankiškos veiklos praėjo bent 10 metų. Pasinaudojus lengvata, iš šių pajamų nekaupiamas atitinkamas socialinio draudimo stažas.

Nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigalios ir lengvata vaikus auginantiems tėvams: individualios veiklos vykdytojams už kiekvieną vaiką galės būti taikomas papildomas iki 208,80 € metinis GPM kreditas. Lengvata už tą patį vaiką taikoma vienam iš tėvų, laikantis įstatyme nustatytų sąlygų.

Daugiau informacijos: VMI informacija apie GPM tarifus, „Sodros“ informacija individualios veiklos vykdytojams ir 2027 m. lengvatos vaikus auginantiems tėvams.

Mažosios bendrijos pelno mokestis 2027 metais

Mažoji bendrija yra atskiras juridinis asmuo, todėl jos uždirbtas pelnas ir nario asmeninės pajamos apmokestinami atskirai. Pirmiausia nustatomas MB apmokestinamasis pelnas, iš pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus.

Pagal nuo 2026 m. galiojančias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas 2027 metais taikomi šie pelno mokesčio (PM) tarifai:

• 17 % – standartinis pelno mokesčio tarifas.
• 7 % – lengvatinis tarifas, kai mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 € ir tenkinamos susijusiems vienetams taikomos sąlygos.
• 0 % – galimas pirmąjį ir antrąjį mokestinius laikotarpius, jeigu tenkinamos visos naujiems smulkiesiems vienetams nustatytos lengvatos sąlygos.

Taikant 7 % arba 0 % tarifą būtina įvertinti Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnyje nustatytas susijusių vienetų taisykles. Tam tikrais atvejais jų pajamos sumuojamos, todėl vien tai, kad konkrečios MB pajamos nesiekia 300 000 €, dar negarantuoja lengvatos. Nuo 2026 m. ankstesnio 10 darbuotojų skaičiaus apribojimo šioms lengvatoms nebeliko.

Norint taikyti 0 % tarifą, taip pat būtina, kad įmonės dalyviai būtų fiziniai asmenys, o per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius įmonė nebūtų likviduojama, reorganizuojama, jos veikla nebūtų sustabdoma, dalys nebūtų perleidžiamos naujiems dalyviams. Pajamų riba vertinama kiekvienam iš pirmųjų dviejų mokestinių laikotarpių atskirai.

Net jeigu MB moka tik 7 % pelno mokestį, tai dar nereiškia, kad jos savininko galutinis mokesčių tarifas siekia 7 %. Papildomas apmokestinimas priklauso nuo to, kaip bendrijos pinigai išmokami nariui.

Šaltinis: Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija apie pelno mokesčio pakeitimus nuo 2026 m.

Kaip MB nario pinigų išsiėmimo būdas keičia mokestinę naudą?

Vienas svarbiausių individualios veiklos ir MB skirtumų yra tas, kad mažosios bendrijos narys gali gauti skirtingų rūšių pajamas. Jų mokestinė našta, pripažinimas įmonės sąnaudomis ir suteikiamos socialinės garantijos skiriasi.

Lėšos asmeniniams poreikiams

MB nario asmeniniams poreikiams išsiimamos lėšos, deklaruojamos 02 pajamų kodu, GPM tikslais laikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. Tačiau tai nėra įprastas darbo užmokestis: MB narys negali sudaryti darbo sutarties su savo bendrija.

Šioms pajamoms taikomi progresiniai 20 %, 25 % ir 32 % GPM tarifai, atsižvelgiant į bendras metines apmokestinamąsias pajamas. Gali būti taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), kurį lemia ir kitos gyventojo pajamos.

Nuo 2026 m. liepos 1 d. MB nario socialinio draudimo įmokų bazė padidėjo nuo 50 % iki 90 % asmeniniams poreikiams išsiimamų lėšų. Pagal galiojančias nuostatas ši 90 % bazė bus taikoma visus 2027 metus.

• VSD tarifas – 13,83 %, jeigu papildomai nekaupiama pensijai.
• PSD tarifas – 6,98 %.
• Papildomo pensijų kaupimo dalyviams gali būti taikoma papildoma 3 % įmoka.

Taigi VSD ir PSD kartu sudarytų 20,81 % įmokų bazės, arba 18,729 % visos išsiimamos sumos, nevertinant minimalių PSD įmokų ir metinių lubų.

Pelno mokesčio tikslais leidžiamiems atskaitymams priskiriama ne automatiškai visa nario išsiimta suma, o jos dalis, nuo kurios apskaičiuojamos ir mokamos VSD įmokos. Įstatymų nustatyto dydžio MB mokamos VSD ir PSD įmokos taip pat gali būti pripažįstamos ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais.

Šis pinigų išsiėmimo būdas aktualus nariui, kuriam reikia reguliarių asmeninių pajamų ir socialinių garantijų. Nors bendra mokestinė našta gali būti didesnė nei mokant dividendus, VSD įmokos padeda kaupti pensijos stažą ir įgyti teisę į socialinio draudimo išmokas.

Atlygis pagal civilinę paslaugų sutartį

MB narys gali sudaryti su savo mažąja bendrija civilinę sutartį dėl vadovavimo, konsultavimo ar kitų realiai teikiamų paslaugų bei atliekamų darbų. Tokios pajamos paprastai deklaruojamos 77 kodu.

Mažųjų bendrijų įstatymas numato, kad bendra pagal civilines sutartis suteiktų paslaugų ir atliktų darbų suma negali viršyti 100 000 € per kalendorinius metus. Atlygis turi atitikti rinkos kainą, paslaugos turi būti faktiškai suteiktos, o sutartis negali turėti darbo santykių požymių.

Nuo 2026 m. šioms pajamoms taikomas progresyvesnis GPM apmokestinimas:

• Metinei atitinkamų ne darbo santykių pajamų daliai iki 12 VDU taikomas 15 % GPM.
• 12 VDU viršijančiai daliai taikomi 20 %, 25 % arba 32 % tarifai pagal bendras progresinio apmokestinimo taisykles.

Pagal preliminarų 2027 m. VDU 12 VDU riba sudarytų 30 265,80 €. Vertinant šią ribą sumuojamas ne vien MB vadovo atlygis, bet ir kitos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos pajamos, pavyzdžiui, tam tikros nuomos pajamos. Visa atitinkamų civilinių pajamų suma įvertinama ir nustatant bendras progresinio GPM ribas.

Pagal teisėtą civilinę paslaugų sutartį mokamas atlygis gali būti MB leidžiami atskaitymai. Nuo MB nario 77 kodo pajamų tiesiogiai paprastai neskaičiuojamos VSD ir PSD įmokos, tačiau kitur nedraustam nariui išlieka minimali PSD prievolė. Šis atlygis savaime nesukuria pensijos stažo.

Be to, savarankiškai paslaugas savo MB teikiančiam nariui gali atsirasti atskira PVM registracijos prievolė. Todėl 100 000 € civilinių sutarčių ribos negalima painioti nei su 12 VDU GPM riba, nei su PVM registracijos riba.

Civilinė sutartis gali būti finansiškai patraukli, tačiau ji nėra būdas automatiškai visą mažosios bendrijos pelną paversti atlygiu už paslaugas. Išmokų dydis ir pobūdis turi būti ekonomiškai pagrįsti.

Dividendai ir pelno palikimas mažojoje bendrijoje

Dividendai, deklaruojami 26 pajamų kodu, yra MB nariui išmokamas paskirstytasis pelnas. Pirmiausia mažoji bendrija apskaičiuoja pelno mokestį, o likusi paskirstytino pelno dalis gali būti išmokama nariui, taikant 15 % GPM.

Dividendai paprastai neapmokestinami VSD ir PSD įmokomis. Vis dėlto MB nariui gali tekti mokėti minimalias PSD įmokas dėl paties narystės statuso. Dividendai nesuteikia pensijos stažo ar kitų su VSD įmokomis susijusių socialinių garantijų.

Bendra pelno mokesčio ir dividendų GPM našta apskaičiuojama pagal formulę:

1 – (1 – pelno mokesčio tarifas) × (1 – dividendų GPM tarifas).

• 0 % pelno mokestis ir 15 % dividendų GPM – bendra našta 15 %.
• 7 % pelno mokestis ir 15 % dividendų GPM – bendra našta 20,95 %.
• 17 % pelno mokestis ir 15 % dividendų GPM – bendra našta 29,45 %.

Pavyzdžiui, iš 10 000 € apmokestinamojo pelno, taikant 7 % pelno mokestį, lieka 9 300 €. Išmokėjus šią sumą dividendais ir sumokėjus 1 395 € GPM, nariui lieka 7 905 €.

Šie procentai neapima buhalterinės apskaitos, minimalių PSD įmokų ir kitų galimų išlaidų. Be to, pelnas turi būti teisėtai paskirstytas, įvertinus finansinius rezultatus, ankstesnius nuostolius ir bendrijos galimybes vykdyti prievoles kreditoriams. Avansu išmokėto pelno dalį tam tikrais atvejais gali tekti grąžinti.

MB pranašumas atsiranda ne vien dėl mažesnių nominalių mokesčių tarifų, bet ir dėl galimybės teisėtai derinti pajamų gavimo būdus bei atskirti verslo kapitalą nuo savininko asmeninių pajamų.

Individualios veiklos ir mažosios bendrijos mokesčių palyginimas: kiek pinigų lieka 2027 metais?

Kokias prielaidas naudojame palyginimui?

Kad IV ir MB mokestinę naštą būtų galima palyginti vienodomis sąlygomis, nagrinėjame savarankiškai dirbantį paslaugų teikėją arba vieno nario mažąją bendriją.

• Metinės veiklos pajamos – 20 000 €, 40 000 € arba 65 000 €.
• Faktinės veiklos išlaidos – 10 % metinių pajamų.
• IV vykdytojas teisėtai taiko 30 % atskaitymų metodą ir apskaitą tvarko savarankiškai.
• MB taiko 7 % pelno mokestį, o visą paskirstytiną pelną išmoka dividendais.
• Papildomos MB apskaitos ir administravimo išlaidos – 1 200 € per metus. Tai iliustracinė prielaida, o ne rinkos kainos vidurkis.
• Asmuo yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, neturi kitų apmokestinamųjų pajamų, papildomai nekaupia pensijai ir nesinaudoja individualiomis mokestinėmis lengvatomis.
• Asmuo nėra draustas PSD kitu pagrindu. Veikla vykdoma visus metus, darbuotojų nėra.
• MB iš savo lėšų moka privalomas nario PSD įmokas ir priskiria jas leidžiamiems atskaitymams.

Pajamos nurodomos be PVM. Daroma prielaida, kad atsiradus PVM prievolei klientai yra verslo subjektai, galintys atskaityti pirkimo PVM, o veiklos išlaidos vertinamos pagal jų ekonominį dydį po galimos PVM atskaitos.

Ši prielaida netinka visiems verslams. Jeigu paslaugos teikiamos gyventojams, PVM gali tekti padengti iš esamos paslaugos kainos, taip sumažinant pajamas be PVM ir galutinį pelną.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką PVM registracijos prievolė paprastai atsiranda, kai atlygis už Lietuvoje vykdomą PVM apmokestinamą veiklą einamaisiais arba praėjusiais kalendoriniais metais viršija 45 000 €. Tai nėra IV pajamų mokesčio kredito riba. Paslaugų pirkimas iš užsienio, paslaugų teikimas kitose ES valstybėse ir tam tikri prekių įsigijimai gali sukurti PVM prievolių ir anksčiau. MB steigimas savaime šių prievolių nepanaikina.

Skaičiavimams naudojami šiuo metu žinomi 2027 m. VSD tarifai ir preliminarus 2 522,15 € VDU, numatytas socialinių fondų biudžeto įstatymo projekte Nr. XVP-1986. Galutiniai rezultatai gali keistis, jeigu priimant įstatymą bus pakeisti aktualūs tarifai ar rodikliai.

Kiek lieka uždirbus 20 000 €, 40 000 € arba 65 000 € per metus?

Finansinis rodiklis	20 000 € pajamų	40 000 € pajamų	65 000 € pajamų
Faktinės veiklos išlaidos	2 000 €	4 000 €	6 500 €
Individuali veikla
30 % mokestiniai atskaitymai	6 000 €	12 000 €	19 500 €
GPM apmokestinamosios pajamos	14 000 €	28 000 €	45 500 €
VSD ir PSD įmokų bazė	12 600 €	25 200 €	40 950 €
GPM	700,00 €	2 893,33 €	9 100,00 €
VSD	1 577,52 €	3 155,04 €	5 126,94 €
PSD	1 042,80 €	1 758,96 €	2 858,31 €
Visi IV mokesčiai ir įmokos	3 320,32 €	7 807,33 €	17 085,25 €
IV: realiai liekanti suma	14 679,68 €	28 192,67 €	41 414,75 €
Mažoji bendrija
Apskaitos ir administravimo išlaidos	1 200 €	1 200 €	1 200 €
Privalomos MB nario PSD įmokos	1 042,80 €	1 042,80 €	1 042,80 €
MB apmokestinamasis pelnas	15 757,20 €	33 757,20 €	56 257,20 €
Pelno mokestis (7 %)	1 103,00 €	2 363,00 €	3 938,00 €
Pelnas po pelno mokesčio	14 654,20 €	31 394,20 €	52 319,20 €
Dividendų GPM (15 %)	2 198,13 €	4 709,13 €	7 847,88 €
MB pelno mokestis, GPM ir PSD	4 343,93 €	8 114,93 €	12 828,68 €
MB: realiai liekanti suma	12 456,07 €	26 685,07 €	44 471,32 €
Finansiškai naudingesnė forma	IV: +2 223,61 €	IV: +1 507,60 €	MB: +3 056,57 €

Rezultatai rodo, kad uždirbant 20 000 € arba 40 000 € per metus individuali veikla šiame modelyje yra naudingesnė. Tačiau pasiekus 65 000 € pajamas, mažoji bendrija leidžia savininkui išsaugoti apie 3 057 € daugiau.

Skirtumą lemia mažėjantis IV pajamų mokesčio kreditas. Esant 65 000 € apyvartai, net ir pritaikius 30 % atskaitymus, apmokestinamosios pajamos viršija 42 500 €, todėl GPM kreditas nebetaikomas. MB atveju lengvatinio pelno mokesčio ir dividendų apmokestinimo principas nesikeičia.

Kaip apskaičiuojamas rezultatas uždirbant 40 000 €?

Individualios veiklos atveju iš 40 000 € pajamų mokestiniais tikslais atimama 12 000 €. GPM bazė yra 28 000 €, o socialinio draudimo bazė – 25 200 €.

• VSD: 25 200 × 12,52 % = 3 155,04 €.
• PSD: 25 200 × 6,98 % = 1 758,96 €.
• GPM kreditas: 28 000 × [0,15 – 2 / 300 000 × (28 000 – 20 000)] = 2 706,67 €.
• GPM: 28 000 × 20 % – 2 706,67 = 2 893,33 €.

Atėmus mokesčius ir 4 000 € realių veiklos išlaidų, lieka 28 192,67 €. Mokestiniais tikslais pripažintų 12 000 € atskaitymų iš pinigų likučio dar kartą neatimame.

MB atveju iš 40 000 € pajamų atimama 4 000 € veiklos išlaidų, 1 200 € apskaitos išlaidų ir 1 042,80 € bendrijos mokamų nario PSD įmokų. Apmokestinamasis pelnas sudaro 33 757,20 €. Sumokėjus 2 363 € pelno mokestį, paskirstyti lieka 31 394,20 €. Nuo šios sumos sumokėjus 15 % GPM, savininkas gauna 26 685,07 €.

Taigi individualios veiklos pranašumas šiame scenarijuje siekia 1 507,60 €. Be to, IV vykdytojas moka VSD įmokas ir kaupia socialinio draudimo stažą, o tik dividendus gaunantis MB narys tokių garantijų iš šių pajamų neįgyja.

Kaip rezultatas pasikeičia, kai veiklos išlaidos arba pinigų išsiėmimo būdas skiriasi?

Kai faktinės veiklos išlaidos sudaro 40 % pajamų. Tarkime, metinės pajamos išlieka 40 000 €, tačiau vietoje 4 000 € veiklai išleidžiama 16 000 €. Tokiu atveju individualios veiklos vykdytojui naudingiau pasirinkti faktinių išlaidų metodą.

Atėmus faktines išlaidas, lieka 24 000 €. VSD ir PSD įmokų bazė sudaro 21 600 €, o įmokos kartu – 4 212 €. Šias įmokas pripažinus leidžiamais atskaitymais, GPM bazė sumažėja iki 19 788 €. Pritaikius 5 % efektyvų GPM tarifą, mokestis sudaro 989,40 €.

Galutinis IV pinigų likutis siekia 18 798,60 €. MB savininkui, išmokant visą pelną dividendais ir taikant ankstesnes apskaitos bei PSD prielaidas, liktų 17 199,07 €. Šiame scenarijuje IV pranašumas padidėja iki 1 599,53 €.

Didesnės išlaidos sumažina abiejų veiklos formų pelną, tačiau IV atveju papildomai sumažėja efektyvus GPM tarifas. Todėl didesnė apyvarta savaime dar nereiškia, kad MB apsimokės labiau.

Kai MB narys derina skirtingus pajamų gavimo būdus. Panagrinėkime 65 000 € metinių pajamų scenarijų. Bendrijos narys kas mėnesį išsiima po 1 500 € asmeniniams poreikiams, per metus gauna 12 000 € pagrįsto atlygio už realiai suteiktas vadovavimo ir kitas paslaugas, o likusį paskirstytiną pelną išsimoka dividendais.

Po 6 500 € veiklos ir 1 200 € apskaitos išlaidų bendrijai lieka 57 300 €. Toliau apskaičiuojamos nario išmokos ir mokesčiai:

• 02 kodo pajamos – 18 000 €, socialinio draudimo įmokų bazė – 16 200 €.
• VSD – 2 240,46 €, PSD – 1 130,76 €. Kadangi mėnesinė PSD įmokų bazė viršija MMA, papildomos minimalios PSD įmokos nepridedamos.
• MB leidžiami atskaitymai: 16 200 € asmeniniams poreikiams išmokėtų lėšų dalis, 3 371,22 € socialinio draudimo įmokų ir 12 000 € atlygis pagal civilinę sutartį.
• Apmokestinamasis MB pelnas: 57 300 – 16 200 – 3 371,22 – 12 000 = 25 728,78 €.
• Pelno mokestis – 1 801,01 €.
• Paskirstytinas pelnas, įvertinus visą nariui išmokėtą 02 kodo pajamų sumą, – 22 127,77 €.

Šiuo atveju 02 kodo pajamų GPM sudaro 3 600 €, civilinės sutarties atlygio GPM – 1 800 €, dividendų GPM – 3 319,17 €. Metinis NPD netaikomas, nes bendros nario apmokestinamosios pajamos, įskaitant dividendus, yra per didelės.

Galutinis nariui liekantis pinigų kiekis – apie 43 408,60 €. Tai maždaug 1 063 € mažiau nei pagrindiniame dividendų scenarijuje, tačiau narys moka VSD įmokas ir kaupia socialinio draudimo stažą. Kartu jo grynasis rezultatas išlieka maždaug 1 994 € didesnis nei individualios veiklos scenarijuje.

Ši pajamų struktūra yra iliustracinė. Civilinės sutarties atlygis turi būti pagrįstas realiomis paslaugomis, o pajamų kodai negali būti pasirenkami vien pagal mažiausią mokesčių tarifą.

Kai MB taiko kitą pelno mokesčio tarifą. Uždirbant 40 000 € pajamų ir išlaikant pagrindinio dividendų modelio prielaidas, savininkui po visų mokesčių bei išlaidų liktų:

• Taikant 0 % pelno mokestį – 28 693,62 €.
• Taikant 7 % pelno mokestį – 26 685,07 €.
• Taikant 17 % pelno mokestį – 23 815,70 €.

Vadinasi, teisę į 0 % tarifą turinti nauja MB šiame scenarijuje būtų apie 501 € naudingesnė už IV. Tačiau pasibaigus lengvatos laikotarpiui finansinis pranašumas išnyktų, jeigu kitos aplinkybės nepasikeistų.

Nuo kokių pajamų verta rinktis mažąją bendriją vietoje individualios veiklos?

Pagal pagrindinio palyginimo prielaidas finansinio naudingumo lūžio taškas yra maždaug 49 037 € metinių pajamų. Ties šia suma IV ir MB grynasis finansinis rezultatas tampa beveik vienodas.

Ši riba apskaičiuota sprendžiant IV ir MB grynojo pinigų likučio lygybę, įvertinus netiesinį IV pajamų mokesčio kredito mažėjimą, VSD ir PSD įmokas, minimalią MB nario PSD prievolę bei 1 200 € metines apskaitos išlaidas.

Palyginimui, uždirbant 45 000 € pajamų, IV dar yra apie 739 € naudingesnė. Uždirbant 50 000 €, MB jau suteikia maždaug 192 € pranašumą. Pastarasis skirtumas gana mažas, todėl vien dėl jo keisti veiklos formą nebūtinai racionalu.

Lūžio taškas galioja konkrečiam modeliui: faktinės sąnaudos sudaro 10 % pajamų, IV taikomi 30 % atskaitymai, MB moka 7 % pelno mokestį ir pelną išmoka dividendais. Žmogus neturi kitų apmokestinamųjų pajamų ir nėra draustas PSD kitu pagrindu.

Pasikeitus buhalterinės apskaitos ir administravimo išlaidoms, pasikeičia ir apytikslė MB atsiperkamumo riba:

• Jeigu MB administravimas kainuoja 600 € per metus, lūžio taškas sumažėja iki maždaug 46 516 € pajamų.
• Jeigu kainuoja 1 200 € – lūžio taškas siekia apie 49 037 €.
• Jeigu kainuoja 2 400 € – riba padidėja iki maždaug 53 532 €.

Šios sumos yra jautrumo analizės prielaidos, o ne faktinės buhalterinių paslaugų kainos. Jos parodo, kodėl vienam specialistui MB gali apsimokėti anksčiau nei kitam, nors abu uždirba tiek pat.

Jeigu asmuo papildomai dirba pagal darbo sutartį, gali nebelikti minimalių MB nario PSD įmokų prievolės, tačiau išlieka būtinybė įvertinti kitas pajamas progresinio GPM tikslais. Pasikeitus pinigų išsiėmimo modeliui, pavyzdžiui, pradėjus mokėti pagrįstą atlygį pagal civilinę sutartį, finansinio naudingumo riba taip pat gali sumažėti.

Vertinant, nuo kokių pajamų apsimoka steigti MB, būtina skirti apyvartą, faktinį veiklos pelną, GPM apmokestinamąsias pajamas ir galutinį pinigų likutį. Maždaug 49 000 € apyvarta šiame modelyje nėra nei 49 000 € pelnas, nei įstatyme nustatyta mokestinė riba.

Individualios veiklos ir mažosios bendrijos skirtumai, svarbūs ne tik dėl mokesčių

Socialinės garantijos ir pensijos stažas

Individualios veiklos vykdytojas, mokėdamas VSD įmokas, draudžiamas pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Įvykdžius nustatytas sąlygas, galima įgyti teisę į ligos, motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokas.

MB nariui, mokančiam VSD nuo asmeniniams poreikiams išsiimamų lėšų, papildomai taikomas nedarbo socialinis draudimas. Tai svarbus skirtumas, nes individuali veikla pagal pažymą savaime nesukuria nedarbo draudimo stažo.

Vis dėlto teisė į nedarbo ar kitą išmoką priklauso nuo sukaupto stažo, sumokėtų įmokų, draudimo sąlygų ir asmens statuso. Vien MB įsteigimas negarantuoja nedarbo išmokos.

Jeigu MB narys gauna tik dividendus arba atlygį pagal civilinę paslaugų sutartį, nuo šių pajamų VSD paprastai nemokamas. Minimalios PSD įmokos užtikrina sveikatos draudimą, tačiau nesukuria pensijos stažo. Mažesnė VSD įmokų bazė taip pat gali lemti mažesnį stažą ar būsimas socialinio draudimo išmokas.

Žmogui, jau dirbančiam pagal darbo sutartį ir kaupiančiam socialines garantijas kitoje darbovietėje, dividendų modelis gali būti patrauklesnis nei asmeniui, kuriam savarankiška veikla yra vienintelis pajamų šaltinis.

Buhalterinė apskaita ir administravimo išlaidos

Individualios veiklos apskaita paprastai paprastesnė: reikia išrašyti apskaitos dokumentus, registruoti pajamas bei išlaidas ir pateikti metinę pajamų deklaraciją. Taikant 30 % atskaitymų metodą, išlaidų dokumentais pagrįsti nereikia, nors išlieka kitos veiklos apskaitos prievolės.

MB privalo tvarkyti juridinio asmens finansinę apskaitą, rengti metines finansines ataskaitas, jas teikti Registrų centrui, deklaruoti pelno mokestį ir tinkamai apskaityti visas nario išmokas. Svarbu atskirti 02, 26 ir 77 kodų pajamas, įmonės sąnaudas bei nario asmenines išlaidas.

Mažoji bendrija neprivalo visais atvejais samdyti išorinio buhalterio. Apskaitos organizavimo būdą galima pasirinkti laikantis teisės aktų, tačiau pačios apskaitos ir ataskaitų rengimo prievolės išlieka.

Buhalterinių paslaugų kaina priklauso nuo dokumentų kiekio, PVM mokėtojo statuso, darbuotojų skaičiaus, veiklos pobūdžio ir sandorių sudėtingumo. Kai MB mokestinė nauda siekia vos kelis šimtus eurų, papildomas administravimas ir jam skiriamas laikas gali panaikinti visą finansinį pranašumą.

Asmeninė atsakomybė ir veiklos plėtra

Individuali veikla pagal pažymą nėra atskiras juridinis asmuo. Fizinis asmuo už veiklos prievoles paprastai atsako savo turtu.

Mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, todėl įmonės ir jos nario turtas atskirti. Tačiau ribota atsakomybė nėra absoliuti: asmeninių prievolių gali atsirasti laiduojant už įmonę, atliekant neteisėtus veiksmus ar kitais įstatymuose nustatytais atvejais.

MB taip pat gali būti patogesnė veiklą vykdant su partneriais. Pagal Mažųjų bendrijų įstatymą bendrijoje gali būti ne daugiau kaip 10 narių, kurie turi būti fiziniai asmenys. Tiek individualios veiklos vykdytojas, tiek MB gali samdyti darbuotojus, tačiau MB leidžia aiškiau organizuoti bendrą verslo nuosavybę, pelno paskirstymą ir veiklos tęstinumą. Jeigu numatoma pritraukti juridinius asmenis kaip investuotojus, gali būti tinkamesnė kita juridinė forma.

Kriterijus	Individuali veikla	Mažoji bendrija
Atsakomybė	Paprastai atsakoma asmeniniu turtu	Ribota civilinė atsakomybė, taikomos išimtys
Apskaitos sudėtingumas	Paprastesnė pajamų ir išlaidų apskaita	Juridinio asmens apskaita ir finansinės ataskaitos
Pinigai asmeniniams poreikiams	Atskiro pelno išmokėjimo nereikia	Būtinas teisėtas išmokėjimo pagrindas
Socialinės garantijos	Kaupiamos mokant VSD	Kaupiamos mokant VSD nuo atitinkamų pajamų; ne iš dividendų
Veikla su partneriais	Nėra bendro juridinio asmens nuosavybės	Galima turėti iki 10 narių
Pelno reinvestavimas	Veiklos pajamos apmokestinamos nepriklausomai nuo pinigų panaudojimo	Nepaskirstytam pelnui dividendų GPM dar netaikomas
Veiklos nutraukimas	Paprastesnis, išregistruojant veiklą	Sudėtingesnis juridinio asmens likvidavimo procesas

Kada mažoji bendrija labiau apsimoka, jeigu pelno nereikia iš karto išsiimti?

Vienas reikšmingiausių MB finansinių pranašumų atsiranda tada, kai savininkui nereikia visų uždirbtų pinigų asmeniniams poreikiams.

Individualios veiklos apmokestinimas nepriklauso nuo to, ar po mokesčių likę pinigai išleidžiami asmeninėms reikmėms, ar kaupiami būsimoms verslo investicijoms. MB atveju uždirbtas apmokestinamasis pelnas apmokestinamas pelno mokesčiu, tačiau dividendų GPM prievolė atsiranda išmokant paskirstytąjį pelną nariui.

Tarkime, MB uždirba 20 000 € apmokestinamojo pelno ir gali taikyti 7 % pelno mokestį:

• Pelno mokestis – 1 400 €.
• Po pelno mokesčio bendrijoje lieka 18 600 €.
• Išmokėjus visą šią sumą dividendais, GPM sudarytų 2 790 €.
• Asmeniniam naudojimui savininkui liktų 15 810 €.

Jeigu pelnas nepaskirstomas, MB gali versle išlaikyti 18 600 € – 2 790 € daugiau nei savininkas gautų iš karto išsimokėjęs dividendus. Ši suma gali būti naudojama įrangai įsigyti, apyvartinėms lėšoms kaupti, rinkodarai, darbuotojų samdymui ar naujos paslaugos kūrimui.

Tai nėra galutinis mokesčių sutaupymas, o dividendų GPM atidėjimo nauda. Vėliau paskirsčius pelną, bus taikoma tuo metu galiojanti apmokestinimo tvarka.

Pelno palikimas bendrijoje neatleidžia nuo pelno mokesčio. Reinvestavimas taip pat nereiškia, kad visos įsigijimo išlaidos automatiškai iš karto tampa leidžiamais atskaitymais: ilgalaikio turto sąnaudos paprastai pripažįstamos pagal nusidėvėjimo ir kitas mokestines taisykles, išskyrus atvejus, kai taikomos specialios įstatymo nuostatos.

Be to, MB sąskaitoje likę pinigai priklauso įmonei, todėl narys negali jų laisvai naudoti asmeninėms reikmėms be tinkamo teisinio ir apskaitos pagrindo.

Kada verta pereiti iš individualios veiklos į mažąją bendriją?

Pereiti iš individualios veiklos į MB verta svarstyti ne vien pasiekus tam tikrą apyvartą, o tada, kai esama veiklos forma tampa finansiškai arba organizaciniu požiūriu mažiau tinkama.

Mažoji bendrija gali būti pagrįstas pasirinkimas, jeigu:

• Individualios veiklos apmokestinamosios pajamos nuosekliai auga, o mažėjantis GPM kreditas reikšmingai didina mokestinę naštą.
• MB gali taikyti lengvatinį pelno mokestį, o apskaičiuotas grynasis finansinis pranašumas atsveria administravimo išlaidas.
• Dalį pelno galima palikti versle ir panaudoti jo plėtrai.
• Didėja sutartinių, finansinių ar kitų verslo prievolių rizika.
• Planuojama veiklą vykdyti su partneriu arba norima aiškiau atskirti verslo ir asmeninį turtą.

Individualios veiklos verta neskubėti atsisakyti, kai pajamos mažos arba nepastovios, 30 % atskaitymų metodas leidžia reikšmingai sumažinti mokestinę bazę, o didžioji dalis uždirbtų pinigų reikalinga kasdienėms asmeninėms išlaidoms. Tokiu atveju paprastesnė apskaita, mažesnės administravimo sąnaudos ir socialinių garantijų kaupimas gali būti vertingesni už teorinį MB mokestinį pranašumą.

Perėjimas iš IV į MB paprastai reiškia naujo juridinio asmens įsteigimą, o ne automatinį individualios veiklos pertvarkymą. Gali reikėti sudaryti naujas sutartis su klientais, atskirti abiejų veiklų apskaitą, tinkamai perduoti ar perleisti naudojamą turtą ir įvertinti PVM prievoles bei susijusiems asmenims taikomas taisykles.

Individualią veiklą galima nutraukti arba tęsti, jeigu vykdomos realiai atskiros veiklos. Tačiau nereikėtų dirbtinai skaidyti tos pačios ekonominės veiklos tarp IV ir MB vien siekiant išvengti progresinio apmokestinimo, PVM registracijos ar kitų mokestinių prievolių.

Sprendimą verta pagrįsti būsimų metų pajamų, faktinių sąnaudų, planuojamų asmeninių išmokų ir socialinių garantijų palyginimu. Jeigu MB mokestinis pranašumas viršija papildomas administravimo išlaidas, pasirinktas pajamų gavimo modelis yra teisėtas, o juridinio asmens struktūra atitinka veiklos plėtros poreikius, mažoji bendrija gali būti finansiškai naudingesnė. Jeigu šios sąlygos netenkinamos, individualios veiklos paprastumas ir lankstumas gali suteikti didesnę realią naudą.