Infliacija Lietuvoje 2027 metais: prognozės ir poveikis

Infliacija Lietuvoje 2027 metais, remiantis iki 2026 m. lapkričio 13 d. paskelbtomis prognozėmis, turėtų siekti 2,7–4,4 proc. Lietuvos bankas prognozuoja 3,1 proc., Finansų ministerija – 3,3 proc., o lapkričio 10 d. prognozes atnaujinęs SEB – 4,4 proc. Nors institucijų vertinimai skiriasi, visos jos numato lėtesnį kainų augimą nei 2026 metais.

Infliacijos mažėjimą turėtų lemti palankesnė energijos išteklių kainų raida, silpnesnis ankstesnių mokesčių pakeitimų poveikis ir nuosaikesnis darbo užmokesčio bei vartojimo augimas. Vis dėlto didesni akcizai, valstybės išlaidos ir augančios paslaugų kainos gali pristabdyti šį procesą. Gyventojams tai reikštų, kad kasdienės išlaidos ir toliau didėtų, tačiau atlyginimams augant sparčiau nei kainoms vidutinė perkamoji galia galėtų stiprėti.

Kokia infliacija Lietuvoje prognozuojama 2027 metais?

2026 m. rugsėjo 15 d. paskelbtose Lietuvos banko makroekonominėse prognozėse numatoma, kad vidutinė metinė infliacija 2027 metais sumažės iki 3,1 proc. Rugsėjo 11 d. paskelbtame Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje prognozuojamas kiek spartesnis, 3,3 proc. siekiantis kainų augimas.

Europos Komisijos pavasario prognozė yra palankesnė, o naujesnis SEB vertinimas rodo, kad infliacija gali išlikti aukštesnė, nei anksčiau tikėtasi.

Institucija	2026 m. prognozė	2027 m. prognozė	Prognozės paskelbimo data
Lietuvos bankas	5,1 proc.	3,1 proc.	2026 m. rugsėjo 15 d.
Finansų ministerija	5,0 proc.	3,3 proc.	2026 m. rugsėjo 11 d.
Europos Komisija	4,4 proc.	2,7 proc.	2026 m. gegužės 21 d.
SEB	5,2 proc.	4,4 proc.	2026 m. lapkričio 10 d.

Visi lentelėje pateikti skaičiai yra vidutinės metinės infliacijos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) prognozės. Šis indeksas apskaičiuojamas pagal suderintą Europos Sąjungos metodiką, todėl Eurostato skelbiami duomenys leidžia palyginti infliaciją skirtingose valstybėse. Lietuvoje taip pat naudojamas nacionalinis vartotojų kainų indeksas (VKI), kurio aprėptis ir svoriai gali skirtis nuo SVKI.

Vertinant infliacijos prognozes svarbu atskirti tris rodiklius:

• Vidutinė metinė infliacija parodo, kiek vidutinis metų kainų lygis pasikeitė, palyginti su ankstesnių metų vidurkiu.
• Metinė infliacija konkrečiu mėnesiu parodo kainų pokytį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu.
• Mėnesinė infliacija parodo kainų pokytį, palyginti su ankstesniu mėnesiu.

Taigi 3,1 proc. vidutinės metinės infliacijos prognozė nereiškia, kad kiekvieną 2027 metų mėnesį metinis kainų augimas sieks būtent tiek.

2025 metais faktinė vidutinė metinė infliacija Lietuvoje pagal SVKI siekė 3,4 proc. Finansų ministerijos ir Lietuvos banko vertinimu, 2026 metais ji turėtų būti gerokai didesnė, o 2027 metais vėl sumažėti. Lietuvos bankas 2028 metams numato tolesnį infliacijos lėtėjimą iki 2,6 proc.

Prognozių skirtumus lemia nevienodos energijos kainų, vidaus paklausos, mokesčių ir fiskalinės politikos prielaidos. Reikšmingas ir paskelbimo laikas: Europos Komisijos gegužės 21 d. prognozė parengta keliais mėnesiais anksčiau už rugsėjo bei lapkričio vertinimus, todėl gali neatspindėti naujesnių ekonominių ir biudžeto politikos pokyčių.

Finansų ministerija nuo 2026 m. kovo iki rugsėjo 2027 metų infliacijos prognozę padidino nuo 2,4 iki 3,3 proc. SEB lapkritį savo ankstesnį vertinimą padidino nuo 3,5 iki 4,4 proc., atsižvelgdamas į ilgiau galintį išlikti kainų spaudimą bei energijos tarifų ir akcizų perspektyvas. Abu pakeitimai siekia po 0,9 procentinio punkto.

Mažėjanti infliacija nereiškia mažėjančių kainų. Jeigu infliacija sumažėtų nuo 5,1 iki 3,1 proc., bendras vartojimo prekių ir paslaugų kainų lygis toliau didėtų, tik lėčiau. Ankstesniais metais susikaupęs kainų padidėjimas dėl to neišnyktų.

Kas lems infliaciją Lietuvoje 2027 metais?

Energijos, naftos ir degalų kainos

Energijos kainų raida yra vienas svarbiausių veiksnių, nuo kurių priklausys 2027 metų infliacija. Lietuvos banko ir Finansų ministerijos rugsėjo prognozėse daroma prielaida, kad išorinis energijos kainų spaudimas susilpnės.

Mažesnės naftos ir gamtinių dujų kainos galėtų sumažinti degalų, elektros bei šilumos gamybos sąnaudas. Tai būtų naudinga ne tik tiesiogiai už energiją mokantiems gyventojams, bet ir prekes gaminančioms bei transportuojančioms įmonėms.

Tačiau žaliavų atpigimas pasaulinėse rinkose ne visada iš karto pasiekia vartotojus. Galutinėms energijos kainoms taip pat įtakos turi tiekimo sutartys, reguliuojami tarifai, tinklų išlaidos ir mokesčiai. Geopolitiniai konfliktai ar energijos tiekimo sutrikimai gali pakeisti prognozėse numatytą kainų raidą.

Darbo užmokesčio augimas ir paslaugų kainos

Nors 2027 metais atlyginimų augimas turėtų sulėtėti, Lietuvos darbo rinkoje išliekantis kvalifikuotų darbuotojų trūkumas gali palaikyti darbo sąnaudų didėjimą. Tai ypač aktualu paslaugų sektoriui, kuriame darbuotojų atlyginimai sudaro reikšmingą išlaidų dalį.

Didėjant darbo sąnaudoms, įmonės gali kelti remonto, maitinimo, grožio, sveikatos ir kitų paslaugų kainas. Tačiau poveikis priklauso ir nuo darbo našumo: jeigu darbuotojai sukuria daugiau produkcijos ar suteikia daugiau paslaugų, dalį atlyginimų augimo įmonės gali kompensuoti didesniu efektyvumu.

Kainodarą taip pat riboja konkurencija, vartotojų paklausa ir įmonių galimybės mažinti pelno maržas. Dėl šių priežasčių atlyginimų augimas nėra tiesiogiai proporcingas infliacijai, tačiau paslaugų infliacija 2027 metais gali išlikti didesnė už bendrąjį kainų augimo tempą.

Akcizai, mokesčiai ir valstybės išlaidų didėjimas

Finansų ministerijos rugsėjo scenarijuje numatoma, kad 2027 metais bendrąją infliaciją mažins išnykstantis 2026 metais įsigaliojusių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pakeitimų poveikis metiniam kainų augimui. Tai nereiškia, kad dėl mokesčių anksčiau pabrangusios prekės ar paslaugos atpigs – tiesiog jų kainų šuolis palaipsniui nebebus įtraukiamas į metinį pokytį.

Kita vertus, 2027 metais numatyti akcizų pakeitimai gali palaikyti degalų, tabako gaminių ir kitų akcizais apmokestinamų prekių kainų augimą. Jau priimtus ir įsigaliojusius mokesčių pakeitimus svarbu atskirti nuo svarstomų projektų, kurių galutinis turinys dar gali keistis.

Papildomą kainų spaudimą gali sukelti ir didėjančios valstybės išlaidos. Lietuvos banko 2026 m. lapkričio 11 d. paskelbtame 2027–2029 m. biudžetų projektų vertinime apskaičiuota, kad dėl numatytų gyventojų pajamų didinimo, akcizų ir kitų sprendimų vidutinė metinė infliacija 2027 metais gali būti apie 0,7 procentinio punkto didesnė, nei būtų be šių priemonių.

Tai papildomo fiskalinės politikos poveikio įvertis, o ne nauja bendrosios infliacijos prognozė. Jo negalima tiesiog pridėti prie rugsėjį paskelbtos 3,1 proc. prognozės.

Ekonomikai veikiant arti savo potencialo, papildoma paklausa ne visada gali būti patenkinta didinant gamybos ar paslaugų apimtį. Kai trūksta darbuotojų ir laisvų gamybos pajėgumų, didesnės valstybės išlaidos bei gyventojų pajamos gali stipriau skatinti kainų, o ne realiosios ekonomikos augimą.

Vidaus vartojimas ir infliacijos bazės efektas

Augančios gyventojų pajamos didina prekių ir paslaugų paklausą. Jeigu pasiūla nespėja prisitaikyti, įmonėms lengviau kelti kainas. Tačiau Finansų ministerija prognozuoja, kad 2027 metais vidaus vartojimo augimas sulėtės, silpnėjant laikinam antrosios pensijų kaupimo pakopos pertvarkos poveikiui. Tai galėtų sumažinti dalį vidaus kainų spaudimo.

Infliacijos rodiklius taip pat veiks bazės efektas. Pavyzdžiui, jeigu energijos kainos reikšmingai pakilo 2026 metais, o 2027 metais išliks panašaus lygio, jų metinis augimas sumažės dėl aukštesnės palyginimo bazės. Vadinasi, bendra infliacija gali lėtėti net ir neatpigus anksčiau pabrangusiai energijai.

Kaip 2027 metais keisis maisto, energijos ir paslaugų kainos?

Bendroji infliacijos prognozė neparodo, kiek pabrangs kiekviena prekė ar paslauga. Atskirų vartojimo kategorijų kainų pokyčiai 2027 metais gali reikšmingai skirtis:

• Maisto produktai. Kainos priklausys nuo žemės ūkio derliaus, žaliavų, perdirbimo sąnaudų ir prekybininkų konkurencijos. Mažesnės energijos kainos galėtų slopinti maisto brangimą, tačiau nepalankūs derliai ar tiekimo sutrikimai šią tendenciją pakeistų.
• Elektra ir šildymas. Gyventojų sąskaitas lems ne tik energijos išteklių kainos, bet ir tiekimo sutartys, reguliuojamų tarifų pokyčiai bei faktinis energijos suvartojimas. Net nesikeičiant tarifui šaltesnė žiema gali padidinti šildymo išlaidas.
• Degalai. Jų kainos priklausys nuo naftos rinkos, euro ir JAV dolerio kurso bei akcizų. Mažėjanti naftos kaina gali tik iš dalies atsverti didesnius mokesčius.
• Paslaugos. Darbo sąnaudoms toliau augant, kirpyklų, autoservisų, restoranų ir kitų paslaugų kainos gali didėti sparčiau nei bendrasis kainų lygis.
• Pramoninės vartojimo prekės. Drabužių, buitinės technikos, baldų ir elektronikos kainų raidą veiks tarptautinė prekyba, importo sąnaudos, gamintojų konkurencija bei vartotojų paklausa.

Oficialioji šalies infliacija apskaičiuojama pagal statistinį vartojimo krepšelį. Konkretaus namų ūkio išlaidos gali augti sparčiau arba lėčiau, nes žmonės nevienodą pajamų dalį skiria maistui, transportui, šildymui ir kitoms reikmėms. Jeigu labiausiai brangsta tos prekės, kurioms šeima išleidžia didžiąją dalį pajamų, jos asmeninė infliacija gali viršyti šalies vidurkį.

Praktinis pavyzdys. Tarkime, kad 2026 metais tam tikras vartojimo krepšelis vidutiniškai kainuoja 1 000 Eur per mėnesį. Jeigu 2027 metais jo kaina padidėtų tiek, kiek numatoma Lietuvos banko arba SEB prognozėse, mėnesio išlaidos būtų:

• Esant 3,1 proc. pabrangimui: 1 000 × 1,031 = 1 031 Eur.
• Esant 4,4 proc. pabrangimui: 1 000 × 1,044 = 1 044 Eur.

Per metus papildomos išlaidos atitinkamai sudarytų 372 arba 528 Eur. Tai hipotetinis skaičiavimas, darant prielaidą, kad vartojimo krepšelio sudėtis ir įsigyjamų prekių bei paslaugų kiekiai nesikeičia, o jo vidutinė kaina padidėja nurodytu procentu. Tai nėra konkretaus namų ūkio išlaidų prognozė.

Infliacijos poveikis atlyginimams, pensijoms ir perkamajai galiai

Ar atlyginimai augs sparčiau nei kainos?

Lietuvos banko 2026 m. rugsėjo prognozėje numatoma, kad 2027 metais darbo užmokestis padidės 7,6 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 3,1 proc. Finansų ministerija prognozuoja 7,2 proc. vidutinio bruto darbo užmokesčio augimą ir 3,3 proc. infliaciją. Abiem atvejais numatoma, kad atlyginimai augs sparčiau nei kainos.

Nominalusis darbo užmokestis parodo, kiek eurų padidėjo atlyginimas, o realusis darbo užmokestis – kaip pasikeitė už šias pajamas įsigyjamų prekių ir paslaugų kiekis, įvertinus infliaciją.

Realusis darbo užmokesčio pokytis apskaičiuojamas pagal formulę:

Realusis pokytis = (1 + nominalusis augimas) / (1 + infliacija) − 1.

Naudojant Lietuvos banko prognozuojamus rodiklius ir rezultatą išreiškiant procentais:

(1,076 / 1,031 − 1) × 100 = apie 4,4 proc.

Jeigu šios prognozės išsipildytų, pagal nagrinėjamus vidutinius rodiklius darbuotojų perkamoji galia galėtų padidėti maždaug 4,4 proc. Tačiau tai nėra garantija kiekvienam darbuotojui. Individualus atlyginimo pokytis priklausys nuo profesijos, darbdavio, darbo rinkos situacijos ir mokesčių, o reali pajamų vertė – nuo asmeninio vartojimo krepšelio.

Kaip infliacija paveiks pensininkus ir fiksuotas pajamas gaunančius gyventojus?

Pensininkams ir mažesnes ar fiksuotas pajamas gaunantiems žmonėms ypač reikšmingos maisto, šildymo, vaistų bei kitų būtinųjų prekių ir paslaugų kainos. Kai šioms reikmėms tenka didžioji pajamų dalis, net ir nuosaikus kainų augimas gali gerokai sumažinti kitoms išlaidoms liekančią sumą.

Pagal galiojančio Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnį socialinio draudimo pensijų baziniai dydžiai ir apskaitos vieneto vertė indeksuojami kasmet. Pagrindinis indeksavimo koeficientas siejamas su septynerių metų darbo užmokesčio fondo augimo rodikliais, o jo taikymui nustatytos įstatymo sąlygos.

Pensijų indeksavimas nėra tiesioginis faktinės infliacijos kompensavimas. Pensininko perkamoji galia 2027 metais priklausys nuo konkretaus pensijos padidėjimo ir jo patiriamų išlaidų pokyčių. Jeigu pajamos augs sparčiau nei asmeninio vartojimo krepšelio kaina, perkamoji galia stiprės, o priešingu atveju – mažės.

Ką 2027 metų infliacija reikš santaupoms ir paskoloms?

Santaupų perkamoji galia ir realioji grąža

Infliacija mažina santaupų perkamąją galią net tada, kai nominali pinigų suma nesikeičia. Kylant kainoms, už tą pačią sumą galima įsigyti mažiau prekių ir paslaugų.

Pavyzdžiui, jeigu gyventojas turi 10 000 Eur santaupų, jos neuždirba palūkanų, o kainų lygis nagrinėjamu laikotarpiu padidėja 3,3 proc., santaupų realioji vertė ankstesnėmis kainomis būtų:

10 000 / 1,033 = apie 9 681 Eur.

Perkamosios galios sumažėjimas siektų apie 319 Eur. Nors sąskaitoje liktų 10 000 Eur, už juos būtų galima įsigyti tiek, kiek prieš kainų padidėjimą kainavo maždaug 9 681 Eur.

Tai iliustracinis skaičiavimas, kuriame daroma 3,3 proc. kainų padidėjimo per pasirinktą laikotarpį prielaida. Finansų ministerijos 2027 metų vidutinės metinės infliacijos prognozė savaime neparodo tikslaus kainų pokyčio nuo metų pradžios iki pabaigos.

Indėlių palūkanos gali sumažinti infliacijos poveikį santaupoms. Vis dėlto nominaliosios palūkanos parodo tik pinigais uždirbtą grąžą. Realioji grąža priklauso nuo palūkanų, infliacijos, taikomų mokesčių ir galimų išlaidų. Jeigu grynoji nominalioji grąža mažesnė už to paties laikotarpio infliaciją, santaupų perkamoji galia mažėja.

Infliacija, ECB palūkanos ir būsto paskolos

Infliacijos perspektyvos turi įtakos Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikai. ECB siekia, kad infliacija euro zonoje vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi ties 2 proc. Šis tikslas patvirtintas ir 2025 m. birželio 30 d. atnaujintoje pinigų politikos strategijoje.

Jeigu euro zonos infliacija išlieka per aukšta, ECB gali taikyti griežtesnę pinigų politiką. Kainų spaudimui silpnėjant, gali atsirasti sąlygų palūkanų normas mažinti. Tačiau sprendimai priklauso nuo visos euro zonos ekonomikos ir infliacijos perspektyvų, o ne vien Lietuvos rodiklių.

ECB palūkanų normos ir finansų rinkų lūkesčiai veikia EURIBOR – orientacinę palūkanų normą, su kuria susieta daugelis kintamųjų palūkanų būsto paskolų Lietuvoje. Mažėjanti Lietuvos infliacija savaime nereiškia, kad EURIBOR taip pat mažės.

Būsto paskolos įmoka 2027 metais priklausys nuo paskolos likučio, sutarties termino, banko maržos, palūkanų tipo ir taikomos EURIBOR normos. Kintamųjų palūkanų paskolų atveju svarbi ir sutartyje nustatyta palūkanų perskaičiavimo data. Fiksuotųjų palūkanų laikotarpiu rinkos palūkanų pokyčiai sutartinių palūkanų paprastai nekeičia.

Infliacijos poveikis Lietuvos verslui ir ekonomikai

Nuosaikesnė infliacija 2027 metais galėtų palengvinti Lietuvos įmonių sąnaudų planavimą, sumažinti energijos ir žaliavų brangimo spaudimą bei sudaryti stabilesnes sąlygas investicijoms. Vis dėlto augantis darbo užmokestis ir toliau reikalaus didinti našumą arba peržiūrėti kainodarą.

Stiprėjanti gyventojų perkamoji galia gali palaikyti prekių ir paslaugų paklausą. Tačiau aukštesnės finansavimo sąnaudos, silpnesnė užsienio paklausa ar lėtesnis vidaus vartojimo augimas gali riboti verslo plėtrą.

Lietuvos bankas rugsėjį prognozavo, kad realusis BVP 2027 metais augs 2,4 proc., o Finansų ministerija numatė 2,2 proc. augimą. Realusis BVP parodo ekonomikos sukuriamų prekių ir paslaugų apimties pokytį, pašalinus kainų įtaką. Mažėjanti infliacija gali sudaryti palankesnes ekonomines sąlygas, tačiau savaime negarantuoja spartesnio ekonomikos augimo.

Ar 2027 metų infliacija gali būti didesnė, nei prognozuojama?

2027 metų infliacijos prognozės priklauso nuo ekonominių prielaidų, kurios gali pasikeisti dar neprasidėjus nagrinėjamam laikotarpiui. Finansų ministerijos ir SEB prognozių padidinimas 2026 metais jau parodė, kaip nauji duomenys ir pasikeitusios ekonominės aplinkybės gali koreguoti kainų augimo perspektyvas.

Didžiausią riziką spartesnei infliacijai kelia šie veiksniai:

• Energijos žaliavų kainų šuoliai. Naftos ir gamtinių dujų brangimas didintų transporto, šildymo bei gamybos sąnaudas.
• Geopolitinių konfliktų eskalacija. Tiekimo sutrikimai ir tarptautinės prekybos apribojimai galėtų padidinti importuojamų prekių bei žaliavų kainas.
• Akcizų ir kitų mokesčių pakeitimai. Didesni, nei numatyta prognozėse, tarifai galėtų paspartinti atskirų prekių brangimą.
• Spartesnis darbo užmokesčio ir paslaugų kainų augimas. Jeigu darbo sąnaudos didėtų gerokai sparčiau nei našumas, įmonės galėtų didesnę jų dalį perkelti vartotojams.
• Didesnė vidaus paklausa ir fiskalinis skatinimas. Spartus gyventojų pajamų bei valstybės išlaidų augimas gali sustiprinti kainų spaudimą, jeigu ekonomikos pasiūla didėja nepakankamai.

Galimas ir palankesnis scenarijus. Infliacija Lietuvoje 2027 metais galėtų mažėti sparčiau, jeigu energijos žaliavos atpigtų labiau, nei tikimasi, silpnėtų vidaus paklausa arba įmonių našumas augtų sparčiau už darbo sąnaudas. Tokiu atveju kainų augimo tempas galėtų būti mažesnis už dabar prognozuojamą.

Vertinant faktinę 2027 metų infliacijos raidą, svarbiausi bus Valstybės duomenų agentūros kas mėnesį skelbiami SVKI ir VKI rodikliai, energijos kainų dinamika, galutiniai mokesčių bei biudžeto sprendimai ir atnaujinamos institucijų makroekonominės prognozės. Šie duomenys leis nustatyti, ar kainų augimas lėtėja pagal numatytą scenarijų, ar infliacinis spaudimas Lietuvoje išlieka stipresnis, nei tikėtasi.