Kaip investuoti po 100 eurų per mėnesį?

Investuoti po 100 eurų per mėnesį visiškai pakanka, kad pradėtumėte kaupti kapitalą. Jeigu jau turite finansinį rezervą, planuojate investuoti 10–30 metų ir toleruojate akcijų rinkos svyravimus, viena paprasčiausių galimybių gali būti periodinis investavimas į plačiai diversifikuotą akcijų ETF. Trumpalaikiams tikslams tinkamesni gali būti indėliai, taupomosios sąskaitos ar kitos mažesnės rizikos priemonės.

Investuodami po 100 eurų per mėnesį, per 20 metų įmokėtumėte 24 000 eurų. Esant hipotetinei 7 % efektyviajai metinei grąžai, jūsų investicijų vertė galėtų siekti apie 50 754 eurus prieš mokesčius, investavimo sąnaudas ir infliaciją. Tačiau investicijų grąža nėra garantuota, todėl svarbu pasirinkti savo finansinius tikslus, investavimo laikotarpį ir rizikos toleranciją atitinkančias priemones.

Ar verta investuoti po 100 eurų per mėnesį?

Investuojant svarbi ne tik pradinė suma, bet ir tai, kiek laiko bei kaip reguliariai investuojate. Net nedidelės mėnesinės įmokos per ilgesnį laikotarpį sudaro reikšmingą kapitalą:

100 eurų per mėnesį – 1200 eurų per metus.
Per 10 metų – 12 000 eurų įmokų.
Per 30 metų – 36 000 eurų įmokų.

Jeigu investicijos generuoja teigiamą grąžą, o gautas uždarbis reinvestuojamas, sukaupta suma gali būti didesnė už įmokėtus pinigus. Kuo ilgesnis investavimo laikotarpis, tuo daugiau laiko kapitalas turi augti. Vis dėlto rezultatui įtakos turi rinkos pokyčiai ir investavimo sąnaudos – ypač kai kiekvienam pirkimui skiriama tik 100 eurų.

Prieš pradedant investuoti verta įvertinti finansinį pasirengimą:

Stabilus asmeninis biudžetas. Investicijoms skiriami pinigai neturėtų būti reikalingi kasdienėms išlaidoms ar artimiausiems finansiniams įsipareigojimams.
Finansinis rezervas. Orientacinis rezervas gali siekti 3–6 mėnesių būtinąsias išlaidas. Jį tikslinga laikyti lengvai prieinamoje, mažos rizikos vietoje, pavyzdžiui, taupomojoje sąskaitoje.
Brangios skolos. Jeigu turite vartojimo paskolų ar kitų skolų su didelėmis palūkanomis, jų grąžinimas gali būti finansiškai naudingesnis nei investavimas į negarantuotą grąžą generuojančias priemones.

Finansinis rezervas padeda išvengti situacijos, kai dėl netikėtų išlaidų tenka parduoti investicijas nepalankiu metu. Tai ypač aktualu investuojant į akcijų rinką, kurioje kainų nuosmukiai gali tęstis ne vieną mėnesį ar net kelerius metus.

Kur investuoti 100 eurų per mėnesį?

Tinkamiausia investavimo priemonė priklauso nuo jūsų finansinio tikslo, investavimo trukmės, rizikos tolerancijos ir pinigų prieinamumo poreikio. Kapitalui kaupti kelis dešimtmečius galima rinktis didesnio augimo potencialo priemones, o pinigams, kurių reikės po dvejų metų, svarbiau vertės stabilumas ir likvidumas – galimybė prireikus juos atgauti.

ETF fondai – ilgalaikiam kapitalo kaupimui

ETF (angl. Exchange Traded Fund) – tai biržoje prekiaujamas investicinis fondas, kurio vienetus galima pirkti ir parduoti panašiai kaip akcijas. Daugelis ETF siekia atkartoti pasirinkto finansų rinkos indekso rezultatus. Toks pasyvus investavimas leidžia investuoti į daugelį bendrovių, užuot savarankiškai atrinkinėjus pavienes akcijas.

Investuojant po 100 eurų per mėnesį, vienas platus akcijų ETF gali suteikti netiesioginę prieigą prie šimtų ar tūkstančių bendrovių akcijų. Taip sumažinama priklausomybė nuo vienos įmonės veiklos rezultatų.

Renkantis indeksinį ETF verta suprasti, kokias rinkas apima jo sekamas indeksas:

MSCI World – apima dideles ir vidutinio dydžio bendroves iš išsivysčiusių šalių akcijų rinkų. Besivystančių šalių rinkos į šį indeksą neįtraukiamos.
FTSE All-World – apima dideles ir vidutinio dydžio bendroves tiek iš išsivysčiusių, tiek iš besivystančių rinkų.
S&P 500 – apima dideles JAV bendroves ir suteikia galimybę investuoti į reikšmingą JAV akcijų rinkos dalį.

Indeksas nėra pats investicinis fondas – tai pagal nustatytas taisykles sudarytas rinkos rodiklis. ETF gali siekti atkartoti konkretaus indekso rezultatus, tačiau fondo grąža dėl išlaidų ir kitų veiksnių gali šiek tiek skirtis.

Svarbu ir tai, kad pasaulio akcijų indeksuose jau yra daug JAV bendrovių. Todėl kartu įsigydami pasaulio akcijų ETF ir S&P 500 ETF galite ne padidinti diversifikaciją, o tiesiog padidinti JAV akcijų dalį savo portfelyje.

Europos Sąjungos mažmeniniams investuotojams aktualūs UCITS ETF – fondai, kuriems taikomi ES kolektyvinio investavimo reikalavimai, apimantys rizikos paskirstymą, turto saugojimą ir informacijos atskleidimą. Plačiau apie fondų veikimą ir jų reguliavimą galite sužinoti Lietuvos banko informacijoje apie investicinius fondus.

Renkantis ETF svarbu atkreipti dėmesį į kelias praktines savybes:

Kaupiamasis ETF (Acc). Fondo gautos dividendų ir kitos paskirstytinos pajamos reinvestuojamos fondo viduje.
Išmokamasis ETF (Dist). Fondas periodiškai paskirsto pajamas investuotojams. Norint jas reinvestuoti, gali tekti atlikti papildomus pirkimus.
Einamosios išlaidos. Fondo administravimo ir kitos einamosios sąnaudos ilgainiui mažina investicijų grąžą.
PRIIPs KID. Pagrindinės informacijos dokumente pateikiama informacija apie produkto riziką, išlaidas ir kitus svarbius aspektus.

Investuojant 100 eurų svarbi ir vieneto kaina. Jeigu ETF vienetas kainuoja 150 eurų, o brokeris neleidžia pirkti dalinių fondo vienetų, reikės sukaupti didesnę sumą. Jeigu daliniai pirkimai galimi, visus 100 eurų galite investuoti iš karto, atsižvelgdami į taikomas sąlygas.

Net plačiai diversifikuoto akcijų ETF vertė gali reikšmingai kristi. Diversifikacija sumažina atskirų įmonių riziką, tačiau nepašalina bendro akcijų rinkos nuosmukio rizikos.

Indėliai ir obligacijos – kai svarbiau išsaugoti pinigus

Jeigu pinigų reikės po 1–3 metų, akcijų ETF gali būti netinkamas pasirinkimas. Rinkos nuosmukio atveju galite nespėti atgauti investuotos sumos iki suplanuotos išlaidos.

Tokiais atvejais galima svarstyti terminuotuosius indėlius, taupomąsias sąskaitas arba aukšto kreditingumo trumpesnės trukmės obligacijas. Taupomoji sąskaita paprastai patogesnė, kai norite reguliariai papildyti santaupas ir išlaikyti jų prieinamumą. Terminuotojo indėlio atveju svarbu įvertinti išankstinio nutraukimo sąlygas ir galimybę papildyti indėlį.

Obligacija yra skolos vertybinis popierius. Laikydami individualią obligaciją iki išpirkimo, galite tikėtis sutartyje numatytų palūkanų ir nominaliosios vertės grąžinimo, jeigu emitentas įvykdo savo įsipareigojimus. Tačiau išlieka kredito rizika, o parduodant obligaciją anksčiau termino jos kaina gali būti mažesnė už įsigijimo kainą.

Investavimas į obligacijų fondą nėra tas pats, kas individualios obligacijos laikymas iki išpirkimo. Įprasto obligacijų fondo portfelis nuolat atnaujinamas, o jo vienetų vertė svyruoja keičiantis palūkanų normoms, emitentų kreditingumui ir rinkos sąlygoms. Trumpesnės trukmės konservatyvūs obligacijų fondai gali mažiau reaguoti į palūkanų normų pokyčius, tačiau nuostoliai vis tiek galimi.

Renkantis obligacijas taip pat svarbus likvidumas ir minimali pirkimo suma – kai kurioms obligacijoms įsigyti 100 eurų gali nepakakti.

Kitos investavimo galimybės: akcijos, pensijų fondai ir P2P

Pavienės akcijos. Investuojant į atskiras įmones galima savarankiškai pasirinkti, kurių bendrovių akcijų norite turėti. Tačiau su 100 eurų mėnesine įmoka sunkiau suformuoti plačiai diversifikuotą portfelį. Kelių įmonių veiklos rezultatai gali turėti didelę įtaką visoms jūsų investicijoms.

III pakopos pensijų fondai. Tai papildomo kaupimo pensijai galimybė, tinkama daliai ilgalaikių investuotojų. Prieš sudarant sutartį svarbu įvertinti fondo investavimo strategiją, išlaidas, lėšų išmokėjimo sąlygas ir konkrečiai sutarčiai taikomas mokestines taisykles. Ši priemonė nebūtinai tinkama, jeigu kapitalą kaupiate kitam tikslui.

P2P tarpusavio skolinimas. Investuodami per tarpusavio skolinimo platformas finansuojate paskolas ir siekiate uždirbti palūkanų. Pagrindinės rizikos – skolininkų nemokumas, ribotos galimybės anksčiau atgauti pinigus ir pačios platformos veiklos rizika. P2P nėra saugus indėlių pakaitalas, net jeigu investicijas paskirstote tarp daugelio paskolų.

Investavimo priemonė	Kam labiausiai tinka?	Pagrindinė rizika	Ar pakanka 100 eurų per mėnesį?
Pasaulio akcijų ETF	Ilgalaikiam kapitalo kaupimui, toleruojant akcijų rinkos svyravimus	Bendri akcijų rinkos nuosmukiai, valiutų rizika	Taip, jeigu leidžia vieneto kaina arba galimi daliniai pirkimai
Indėliai ir taupomosios sąskaitos	Finansiniam rezervui ir trumpalaikiams tikslams	Infliacija, lėšų prieinamumo apribojimai	Dažniausiai taip, priklausomai nuo minimalių įmokų sąlygų
Obligacijos ir obligacijų fondai	Konservatyvesniam portfeliui, pagal priemonės trukmę ir riziką	Kredito, palūkanų normų ir likvidumo rizika	Fondams dažnai pakanka, individualioms obligacijoms gali nepakakti
Pavienės akcijos	Investuotojams, norintiems savarankiškai analizuoti bendroves	Koncentracijos ir konkrečios įmonės rizika	Taip, jeigu leidžia akcijos kaina arba galimi daliniai pirkimai
III pakopos pensijų fondai	Papildomam ilgalaikiam kaupimui pensijai	Investicijų vertės svyravimai, išmokėjimo apribojimai	Dažniausiai taip, pagal sutarties sąlygas
P2P tarpusavio skolinimas	Investuotojams, suprantantiems kredito riziką ir galintiems toleruoti nuostolius	Skolininkų nemokumas, platformos ir likvidumo rizika	Dažniausiai taip, pagal platformos minimalią investavimo sumą

Kaip paskirstyti 100 eurų per mėnesį investicijoms?

Visų 100 eurų nebūtina skirti vienai investavimo priemonei. Paskirstymas priklauso nuo to, kiek laiko galite laikyti investuotus pinigus ir kokį jų vertės sumažėjimą galėtumėte toleruoti. Toliau pateikti keturi iliustraciniai modeliai, o ne individualios investavimo rekomendacijos.

1. 100 eurų į plačiai diversifikuotą pasaulio akcijų ETF.

Šį modelį galima svarstyti, jeigu jau turite finansinį rezervą, investuojate 15–30 metų ir galite toleruoti didelius akcijų rinkos svyravimus. Vienas platus ETF leidžia paprastai kaupti kapitalą, išvengiant daugelio atskirų pirkimų. Tačiau visas investicijų portfelis išlieka priklausomas nuo akcijų rinkos rezultatų.

2. 70 eurų į akcijų ETF ir 30 eurų į mažesnės rizikos priemones.

Dalį pinigų galima investuoti į akcijų rinką, o likusią sumą skirti taupomajai sąskaitai, indėliams ar tinkamoms mažesnės rizikos obligacijoms. Toks paskirstymas gali sumažinti bendrą portfelio vertės svyravimą, tačiau kartu sumažinti ir ilgalaikės grąžos potencialą. Svarbu įvertinti, ar atskiri 70 ir 30 eurų pirkimai nesukels neproporcingai didelių komisinių.

3. 50 eurų finansiniam rezervui ir 50 eurų investicijoms.

Šis variantas gali tikti, jeigu jau turite bent pradinį finansinį rezervą, gaunate stabilias pajamas ir neturite brangių skolų. Taip vienu metu didinate finansinį atsparumą ir pradedate ilgalaikį kapitalo kaupimą. Jeigu finansinio rezervo visai nėra, racionaliau gali būti pirmiausia visus 100 eurų skirti lengvai prieinamoms santaupoms.

4. 100 eurų į indėlį arba taupomąją sąskaitą.

Jeigu kaupiate būsto pradiniam įnašui ar kitai suplanuotai išlaidai po 1–3 metų, svarbiau sumažinti pinigų vertės praradimo riziką. Per trejus metus vien jūsų įmokos sudarytų 3600 eurų, neskaičiuojant galimų palūkanų. Šiuo atveju taupymas gali būti tinkamesnis už investavimą į akcijas.

Investuojant mažomis sumomis nereikia dirbtinai didinti fondų skaičiaus. Keli panašias bendroves laikantys ETF nebūtinai suteiks daugiau diversifikacijos, o papildomi sandoriai gali padidinti investavimo sąnaudas.

Kiek galima sukaupti investuojant po 100 eurų per mėnesį?

Sukaupto kapitalo dydis priklauso nuo investavimo laikotarpio, įmokų ir pasiektos grąžos. Toliau pateikta lentelė parodo, kaip galėtų skirtis investicijų vertė esant trims hipotetiniams metinės grąžos scenarijams.

Laikotarpis	Įmokos / 0 % grąža	4 % grąža	7 % grąža
5 metai	6000 €	6618 €	7120 €
10 metų	12 000 €	14 670 €	17 105 €
20 metų	24 000 €	36 384 €	50 754 €
30 metų	36 000 €	68 527 €	116 945 €

Skaičiavimo prielaidos: pradinis kapitalas yra 0 eurų, kiekvieno mėnesio pabaigoje investuojama po 100 eurų, o visa gauta grąža reinvestuojama. Naudojama efektyvioji metinė grąža, perskaičiuota į lygiavertę mėnesio grąžą. Sumos suapvalintos iki artimiausio euro.

Į skaičiavimus neįtraukti gyventojų pajamų mokestis (GPM), fondo išlaidos, brokerio mokesčiai ir infliacija. 0 %, 4 % ir 7 % yra matematiniai scenarijai, o ne konkretaus fondo grąžos prognozės.

Lentelėje matomas sudėtinės grąžos efektas – reinvestuotas uždarbis gali pats generuoti papildomą grąžą. Pavyzdžiui, esant hipotetinei 7 % metinei grąžai, per 10 metų sukauptumėte apie 17 105 eurus, o per 30 metų – 116 945 eurus. Nors investavimo laikotarpis pailgėja tris kartus, galutinė suma šiame scenarijuje išauga beveik septynis kartus.

Tačiau realiose rinkose investicijų grąža kasmet skiriasi. Vienais metais investicijų vertė gali augti, kitais – kristi. Net ir po ilgo investavimo laikotarpio rezultatas gali būti prastesnis nei lentelėje, o nepalankiomis aplinkybėmis galima sukaupti mažiau, negu įmokėjote.

Vertinant ilgalaikį kapitalą svarbu atsižvelgti ir į infliaciją. Jeigu vidutinė metinė infliacija hipotetiškai siektų 2,5 %, po 30 metų sukaupti 116 945 eurai turėtų maždaug tokią pačią perkamąją galią kaip 55 800 eurų šiandien. Todėl didesnė nominalioji investicijų vertė nebūtinai reiškia tokį patį perkamosios galios padidėjimą.

Kaip pradėti investuoti po 100 eurų per mėnesį?

Pradėti reguliariai investuoti galima atliekant kelis pagrindinius veiksmus:

Pasirinkite reguliuojamą investavimo paslaugų teikėją. Tai gali būti bankas arba specializuotas brokeris.
Atidarykite investavimui reikalingą sąskaitą. Patvirtinkite tapatybę ir pateikite paslaugų teikėjo prašomą informaciją.
Pasirinkite finansinę priemonę. Ji turėtų atitikti jūsų investavimo tikslą, laikotarpį ir rizikos toleranciją.
Patikrinkite pirkimo sąlygas. Įvertinkite vieneto kainą, minimalią investavimo sumą ir dalinių vienetų įsigijimo galimybes.
Nustatykite periodinį 100 eurų pervedimą. Jeigu platforma leidžia, nustatykite ir automatinį pasirinktos finansinės priemonės pirkimą.
Periodiškai peržiūrėkite investicijas. Įvertinkite portfelio paskirstymą, investavimo išlaidas ir pasikeitusią finansinę padėtį.

Atkreipkite dėmesį, kad automatinis pinigų pervedimas į brokerio sąskaitą nebūtinai reiškia automatinį investavimą. Kai kuriose platformose pervesti pinigai lieka sąskaitoje, kol patys pateikiate pirkimo pavedimą arba nustatote atskirą periodinio investavimo funkciją.

Kaip pasirinkti investavimo platformą?

Investuojant po 100 eurų per mėnesį galima naudotis Lietuvoje veikiančių bankų arba specializuotų brokerių paslaugomis. Svarbu palyginti ne tik siūlomas finansines priemones, bet ir bendras investavimo sąnaudas bei paslaugų teikimo sąlygas.

Pirkimo komisiniai. Patikrinkite, ar taikomas fiksuotas minimalus sandorio mokestis.
Sąskaitos mokesčiai. Įvertinkite administravimo ir vertybinių popierių saugojimo išlaidas.
UCITS ETF pasirinkimas. Įsitikinkite, kad galite įsigyti jūsų strategiją atitinkančius fondus.
Daliniai vienetai. Patikrinkite jų įsigijimo, saugojimo ir perkėlimo pas kitą brokerį sąlygas.
Automatinis investavimas. Išsiaiškinkite, ar galima automatiškai pirkti pasirinktą priemonę už 100 eurų kiekvieną mėnesį.
Valiutos keitimas. Įvertinkite papildomas išlaidas perkant kita valiuta prekiaujamas finansines priemones.
Reguliavimas ir turto saugojimas. Patikrinkite paslaugų teikėjo licenciją, klientų turto atskyrimo ir investuotojų apsaugos sąlygas.

Investavimo paslaugų teikėjo licenciją ir teisę teikti paslaugas Lietuvoje galite patikrinti Lietuvos banko finansų rinkos dalyvių sąraše.

Reguliuojamas paslaugų teikėjas ir investuotojų apsaugos sistema nereiškia, kad jūsų investicijos apsaugotos nuo rinkos nuostolių. Investuotojų kompensavimo sistemos taikomos nustatytais atvejais, kai paslaugų teikėjas negali grąžinti klientui priklausančių lėšų ar finansinių priemonių, o ne tuomet, kai sumažėja jų rinkos vertė.

Kaip veikia periodinis investavimas (DCA)?

Periodinis investavimas, dar vadinamas DCA (angl. Dollar-Cost Averaging), reiškia, kad reguliariai investuojate vienodą pinigų sumą, nepriklausomai nuo trumpalaikių rinkos kainų pokyčių.

Pavyzdžiui, kiekvieną mėnesį investuojate po 100 eurų į tą patį ETF:

Pirmą mėnesį vienetas kainuoja 50 eurų – įsigyjate 2 vienetus.
Antrą mėnesį vienetas kainuoja 40 eurų – įsigyjate 2,5 vieneto.
Trečią mėnesį vienetas kainuoja 60 eurų – įsigyjate apie 1,67 vieneto.

Šiame pavyzdyje daroma prielaida, kad galimi daliniai pirkimai ir netaikomi komisiniai. Per tris mėnesius investuotumėte 300 eurų ir įsigytumėte apie 6,17 ETF vieneto.

Perkant už vienodą sumą, mažesnėmis kainomis įsigyjama daugiau vienetų, o didesnėmis – mažiau. DCA padeda laikytis investavimo disciplinos ir sumažina poreikį prognozuoti tinkamiausią pirkimo momentą. Tačiau šis metodas neapsaugo nuo rinkos nuosmukių ir negarantuoja geresnių rezultatų už vienkartinę investiciją, jeigu visa investuojama suma jau turima.

Kokie investavimo mokesčiai svarbiausi investuojant po 100 eurų?

Investuojant mažomis sumomis net kelių eurų mokestis gali sudaryti reikšmingą įmokos dalį. Svarbu įvertinti tiek tiesioginius sandorių mokesčius, tiek ilgainiui investicijų vertę mažinančias išlaidas.

Pirkimo ir pardavimo komisiniai. Fiksuotas arba nuo sandorio vertės priklausantis mokestis už finansinės priemonės pirkimą ar pardavimą.
Fondo einamosios išlaidos. TER (angl. Total Expense Ratio) ar kitas atitinkamas rodiklis parodo fondo metines einamąsias sąnaudas. Jos skaičiuojamos nuo investuoto turto vertės, o ne vien nuo mėnesinės įmokos.
Valiutos keitimo sąnaudos. Gali atsirasti, kai investicijai įsigyti reikia konvertuoti eurus į kitą valiutą.
Pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas (spread). Skirtumas tarp tuo metu rinkoje siūlomos pirkimo ir pardavimo kainos sudaro netiesiogines sandorio sąnaudas.
Administravimo ir saugojimo mokesčiai. Gali būti skaičiuojami periodiškai arba priklausyti nuo turimo portfelio vertės.

Net nemokamais vadinami sandoriai gali turėti kitų sąnaudų, pavyzdžiui, valiutos keitimo išlaidų ar pirkimo ir pardavimo kainų skirtumą.

Investuojant 100 eurų, fiksuotų komisinių poveikis ypač akivaizdus:

1 euro komisinis sudaro 1 % nuo investuojamos sumos.
2 eurų komisinis sudaro 2 %.
5 eurų komisinis sudaro 5 %.

Jeigu vienas pirkimas kainuoja 2 eurus, perkant kas mėnesį ir atliekant 12 sandorių per metus komisiniai sudarytų 24 eurus. Tačiau atidedant po 100 eurų kas mėnesį ir investuojant po 300 eurų kartą per ketvirtį, per metus būtų atliekami tik keturi sandoriai, o komisiniai sudarytų 8 eurus.

Abiem atvejais metinės įmokos būtų 1200 eurų. Mėnesinių pirkimų komisiniai sudarytų 2 % metinių įmokų, ketvirtinių – apie 0,67 %. Taigi, rečiau perkant galima sutaupyti 16 eurų per metus.

Vis dėlto retesnis investavimas reiškia, kad dalis pinigų kurį laiką liks neinvestuoti. Per tą laiką galite praleisti dalį rinkos augimo arba išvengti dalies nuosmukio. Todėl ketvirtiniai pirkimai nėra visuomet naudingesni. Jeigu fiksuotų pirkimo komisinių nėra, mėnesinis investavimas gali būti praktiškesnis.

Kaip apmokestinamos investicijos Lietuvoje?

Investicijų apmokestinimas Lietuvoje priklauso nuo gaunamų pajamų rūšies, finansinės priemonės ir pasirinkto apmokestinimo režimo. Svarbu atskirti įprastą finansinių priemonių pardavimo pajamų apmokestinimą, investicinės sąskaitos režimą ir dividendus.

Taikant įprastą apmokestinimo tvarką, pardavus finansines priemones vertinamas skirtumas tarp gautų pardavimo pajamų ir jų įsigijimo išlaidų bei teisės aktuose leidžiamų atskaityti su sandoriu susijusių mokėjimų. Priklausomai nuo aplinkybių, gali būti taikoma 500 eurų metinė neapmokestinamoji suma. Mokestis skaičiuojamas ne nuo viso investuoto kapitalo, o nuo nustatyta tvarka apskaičiuotų apmokestinamųjų pajamų.

Dividendai apmokestinami atskirai nuo finansinių priemonių pardavimo pajamų. Gaunant dividendus iš užsienio bendrovių ar fondų taip pat gali būti aktualus užsienyje išskaičiuotas mokestis.

Ar verta naudoti investicinę sąskaitą?

Nuo 2025 metų Lietuvoje nuolatiniams Lietuvos gyventojams taikomas investicinės sąskaitos apmokestinimo režimas. Jo pagrindinis privalumas – galimybė atidėti tinkamų investicinių pajamų apmokestinimą, kol iš sąskaitos išmokamos lėšos viršija iki išmokėjimo likusią įnašų sumą.

Tai leidžia parduoti tinkamas finansines priemones ir gautus pinigus reinvestuoti, nemokant GPM vien dėl pardavimo sandorio, jeigu lėšos lieka investicinėje sąskaitoje.

Supaprastintas investicinės sąskaitos pavyzdys:

Per metus į investicinę sąskaitą įnešate po 100 eurų per mėnesį – iš viso 1200 eurų.
Jūsų investicijų vertė padidėja iki 1400 eurų.
Parduodate investicijas, tačiau visi 1400 eurų lieka investicinėje sąskaitoje.
Išsiimate 1200 eurų. Jeigu kitų įnašų ar išmokėjimų nebuvo, įnašų suma neviršijama, todėl ši išmoka neapmokestinama.
Vėliau išsiimate likusius 200 eurų. Kadangi įnašų likutis jau išnaudotas, ši suma laikoma apmokestinamosiomis pajamomis.

Pagal 2026 mokestiniais metais galiojančią tvarką per investicinę sąskaitą gautoms apmokestinamosioms pajamoms taikomas 15 % GPM tarifas, nepriklausomai nuo jų dydžio. Taigi, jeigu minėti 200 eurų būtų išmokėti 2026 metais, šiame supaprastintame pavyzdyje GPM sudarytų 30 eurų. Pavyzdyje nevertinami dividendai ir kitos individualios mokestinės aplinkybės.

Prieš pasirenkant investicinės sąskaitos režimą svarbu žinoti kelias sąlygas:

Investicinė sąskaita deklaruojama VMI metinėje pajamų deklaracijoje.
Jos lėšos turi būti naudojamos įstatyme numatytiems tinkamiems finansiniams produktams įsigyti.
Dividendams mokesčio atidėjimas netaikomas – jie apmokestinami pagal atskirą tvarką.
Investicinės sąskaitos režime netaikoma įprasta 500 eurų finansinių priemonių pardavimo pajamų lengvata.

Investicinė sąskaita gali būti naudinga ilgalaikiam kapitalo kaupimui ir uždarbio reinvestavimui, tačiau ne visiems investuotojams ji automatiškai palankesnė. Pavyzdžiui, investuojant nedideles sumas ir realizuojant pelną, kuriam pagal įprastą režimą galėtų būti taikoma neapmokestinamoji suma, įprastas apmokestinimas tam tikrais atvejais gali būti naudingesnis. Aktualias taisykles, deklaravimo reikalavimus ir tinkamų finansinių produktų sąrašą rasite VMI informacijoje apie investicinę sąskaitą.