Kaip pradėti verslą dirbant pagal darbo sutartį?

Kaip pradėti verslą dirbant pagal darbo sutartį?

Lietuvoje galima pradėti savo verslą ir kartu dirbti pagal darbo sutartį. Tam galima registruoti individualią veiklą pagal pažymą, įsigyti verslo liudijimą arba steigti mažąją bendriją (MB). Darbdavio leidimas paprastai nebūtinas, tačiau reikia laikytis darbo sutarties įsipareigojimų ir vengti interesų konfliktų. Svarbu žinoti, kad samdomas darbas neatleidžia nuo mokesčių už papildomą veiklą. Vis dėlto darbo sutartis turi reikšmės privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokoms: kai kuriais atvejais jų nereikia mokėti kas mėnesį, nors metinė prievolė išlieka.

Ar galima pradėti verslą neišeinant iš darbo?

Lietuvos teisės aktai savaime nedraudžia vienu metu dirbti pagal darbo sutartį ir vykdyti savarankišką ekonominę veiklą. Todėl žmogus gali dirbti visu etatu, o laisvu laiku teikti paslaugas, prekiauti internetu, gaminti produktus ar užsiimti kita teisėta veikla.

Individuali veikla ir darbo sutartis yra skirtingi teisiniai santykiai. Vykdydamas individualią veiklą žmogus veikia savarankiškai, pats organizuoja darbą, prisiima veiklos riziką ir atsako už mokestinių prievolių vykdymą. Tai nėra antros darbo sutarties sudarymas.

Tačiau verslas neišeinant iš darbo nereiškia, kad galima nepaisyti pagrindinės darbovietės interesų. Darbuotojui ir toliau taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, darbo sutarties sąlygos bei teisėti konfidencialumo ir kiti įsipareigojimai.

Ar reikia darbdavio leidimo?

Bendro įstatyminio reikalavimo kiekvienam darbuotojui gauti darbdavio leidimą individualiai veiklai nėra. Vis dėlto prieš pradedant papildomą darbą pagal individualią veiklą reikia įvertinti kelias aplinkybes:

  • Nekonkuravimo susitarimą. Jeigu jis sudarytas ir galioja, tam tikra konkuruojanti veikla gali būti ribojama. Konkrečių ribojimų teisėtumas priklauso nuo susitarimo turinio ir Darbo kodekso reikalavimų.
  • Konfidencialumą. Darbdavio komercinės paslaptys, klientų duomenys ir kita saugoma informacija negali būti savavališkai naudojami asmeniniam verslui.
  • Interesų konfliktą. Papildoma veikla neturėtų trukdyti tinkamai atlikti darbo pareigų ar pažeisti teisėtų darbdavio interesų.
  • Darbo priemones ir laiką. Darbdavio įranga, programinė įranga, klientų bazė ir apmokamas darbo laikas negali būti naudojami asmeninei veiklai be atitinkamo pagrindo ar leidimo.

Pavyzdžiui, rinkodaros specialistas po darbo gali teikti paslaugas savarankiškiems klientams. Tačiau jis negali naudoti darbdavio konfidencialių klientų sąrašų arba pažeisti galiojančio nekonkuravimo susitarimo.

Atsargiau reikia vertinti situaciją, kai darbuotojas ketina tam pačiam darbdaviui išrašyti sąskaitas už papildomas paslaugas. Jeigu faktiškai išlieka pavaldumas, darbdavio nustatytas darbo laikas ir kiti darbo santykių požymiai, tokie santykiai gali būti vertinami kaip darbo santykiai, nepaisant pasirinktos sutarties pavadinimo. Tai gali sukelti papildomų darbo teisinių ir mokestinių pasekmių.

Kokią verslo formą pasirinkti dirbant pagal darbo sutartį?

Tinkamiausia veiklos forma priklauso nuo to, kokias paslaugas ar prekes planuojama siūlyti, kiek pajamų tikimasi gauti, kokia yra finansinės atsakomybės rizika ir ar verslą numatoma plėsti. Pradedant papildomą veiklą dažniausiai svarstomos trys galimybės.

Veiklos formaKada tinkamaSvarbiausias skirtumas
Individuali veikla pagal pažymąLaisvai samdomiems specialistams, papildomoms paslaugoms, prekybai ir nedideliam verslui išbandyti.Paprastas registravimas, nereikia steigti juridinio asmens. GPM priklauso nuo apmokestinamųjų pajamų, o už prievoles paprastai atsakoma asmeniniu turtu.
Verslo liudijimasTik teisės aktuose nurodytoms veikloms, kai veiklos pobūdis ir klientai atitinka nustatytus reikalavimus.GPM paprastai fiksuotas, tačiau taikomi veiklos, klientų ir pajamų apribojimai.
Mažoji bendrija (MB)Veiklai su partneriais, didesnei verslo rizikai arba planuojant augimą.Ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuriam reikia daugiau apskaitos ir administravimo.

Individuali veikla pagal pažymą dažnai yra praktiškas pradinis sprendimas, kai žmogus nori patikrinti paslaugos ar produkto paklausą. Veiklą galima registruoti internetu, o mokesčiai daugiausia priklauso nuo uždirbtų pajamų ir taikomų leidžiamų atskaitymų. Tačiau ši forma neužtikrina asmeninio turto apsaugos nuo su veikla susijusių prievolių.

Verslo liudijimas gali būti tinkamas konkrečioms leidžiamoms veikloms. Fiksuoto gyventojų pajamų mokesčio dydis priklauso nuo savivaldybės, veiklos ir galimų lengvatų. Prieš pasirenkant svarbu patikrinti, ar galima teikti paslaugas numatytiems klientams ir ar nebus viršyti pajamų apribojimai. Verslo liudijimas nebūtinai yra pigesnis už individualią veiklą pagal pažymą.

Mažoji bendrija (MB) yra atskiras juridinis asmuo. Jos nariai paprastai neatsako asmeniniu turtu už MB prievoles, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus. MB turi atskirą apskaitą, finansinės atskaitomybės ir kitas pareigas. Be to, bendrijos pelno mokestis nėra tas pats, kas MB nario asmeniškai gaunamų pajamų mokesčiai.

MB ir darbo sutartis gali būti derinami, tačiau vien dėl ribotos atsakomybės ar galimybės turėti partnerių ši forma netampa automatiškai finansiškai naudingesnė už individualią veiklą.

Kokius mokesčius reikia mokėti turint darbą ir savo verslą?

Pagal darbo sutartį gaunamo atlyginimo ir savarankiškos veiklos apmokestinimas skiriasi. Už darbo užmokesčio mokesčių apskaičiavimą ir išskaičiavimą paprastai atsakingas darbdavys, o individualios veiklos mokesčius apskaičiuoja ir deklaruoja pats gyventojas. Tačiau papildomų pajamų apmokestinimas nėra visiškai atskirtas nuo atlyginimo: 2026 metais tam tikrais atvejais bendros metinės pajamos gali turėti įtakos taikomiems GPM tarifams ir metiniam neapmokestinamajam pajamų dydžiui (NPD).

Individualios veiklos GPM 2026 metais

Gyventojų pajamų mokestis (GPM) skaičiuojamas ne nuo visų individualios veiklos įplaukų, o nuo apmokestinamųjų pajamų, kurios nustatomos iš pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. individualios veiklos GPM skaičiuojamas pagal šias taisykles:

  • Kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 Eur, pritaikius pajamų mokesčio kreditą, efektyvus GPM tarifas yra 5 %.
  • Kai apmokestinamosios pajamos viršija 20 000 Eur, bet neviršija 42 500 Eur, efektyvus tarifas palaipsniui didėja nuo 5 % iki 20 %.
  • Kai apmokestinamosios pajamos viršija 42 500 Eur, pajamų mokesčio kreditas nebetaikomas. Tuomet aktualūs progresiniai 20 %, 25 % ir 32 % tarifai, atsižvelgiant į atitinkamas bendras metines pajamas.

2026 metais progresinių tarifų ribos siejamos su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU). 20 % tarifas taikomas atitinkamai metinių pajamų daliai iki 83 237,40 Eur, 25 % – daliai nuo šios ribos iki 138 729 Eur, o 32 % – šią sumą viršijančiai daliai.

Taigi mažesnėms individualios veiklos pajamoms taikomas pajamų mokesčio kreditas leidžia mokėti 5 % GPM, tačiau didesnių pajamų atveju svarbus ir bendras metinių pajamų dydis. Pavyzdžiui, didelį darbo užmokestį gaunančio žmogaus individualios veiklos pajamos gali turėti įtakos progresinio tarifo taikymui darbo užmokesčiui.

Apskaičiuojant individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas galima pasirinkti vieną iš dviejų leidžiamų atskaitymų būdų:

  • Faktinės išlaidos. Iš pajamų atimamos su veikla susijusios ir tinkamais dokumentais pagrįstos išlaidos. Pagal taikomas taisykles leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos ir apskaičiuotos VSD bei PSD įmokos.
  • 30 % išlaidų norma. Leidžiamais atskaitymais laikoma 30 % individualios veiklos pajamų. Atskirų šią sumą pagrindžiančių išlaidų dokumentų nereikia, tačiau VSD ir PSD įmokos į šią normą jau įskaičiuotos.

Svarbi išimtis: jeigu individualios veiklos pajamos arba jų dalis gaunamos iš savo darbdavio, 30 % norminių išlaidų metodas netaikomas. Tai aktualu darbuotojams, planuojantiems papildomai teikti paslaugas tai pačiai įmonei. Tokiu atveju reikia įvertinti tiek faktinių išlaidų pagrindimą, tiek paslaugų santykių pobūdį.

Detalesnes pajamų mokesčio kredito ir progresinių tarifų taikymo situacijas paaiškina VMI pateikiamos 2026 m. GPM taisyklės.

PSD ir VSD: ar reikia mokėti, jeigu jau dirbate pagal darbo sutartį?

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) ir valstybinis socialinis draudimas (VSD) yra atskiros įmokos. Dirbant pagal darbo sutartį svarbiausia suprasti skirtumą tarp mėnesinio PSD mokėjimo ir metinės PSD prievolės.

PSD dirbant pagal darbo sutartį. Jeigu už darbuotoją mokamos PSD įmokos, jam paprastai nereikia papildomai kas mėnesį mokėti minimalios PSD įmokos už individualią veiklą. Tačiau tai nereiškia, kad individualios veiklos pajamos atleidžiamos nuo metinio PSD apskaičiavimo.

2026 metais individualios veiklos PSD tarifas yra 6,98 %. Įmokos paprastai skaičiuojamos nuo 90 % individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, nustatytų prieš atimant VSD ir PSD įmokas.

VSD įmokos. Darbo sutartis savaime neatleidžia nuo VSD už individualią veiklą. 2026 metais standartinis tarifas yra 12,52 %, o papildomai pensijai kaupiantiems ir mokantiems 3 % įmoką – 15,52 %. VSD įmokų bazė paprastai taip pat sudaro 90 % atitinkamų apmokestinamųjų pajamų.

Pirmaisiais savarankiškos veiklos metais tam tikrais atvejais galima VSD nemokėti. Ši lengvata aktuali, kai tai pirmoji savarankiška veikla pagal taikomas taisykles arba nuo paskutinės savarankiško darbo dienos praėjo bent 10 metų. Ji nėra automatiškai suteikiama kiekvienam naują pažymą įregistravusiam žmogui.

Pasinaudojus lengvata, už tą veiklą nemokant VSD nesikaupia atitinkamas pensijų socialinio draudimo stažas ir teisės į su šiomis įmokomis susijusias socialinio draudimo išmokas. Lengvata taip pat nepanaikina kitų taikomų mokestinių prievolių.

Individualios veiklos pajamas gyventojas turi deklaruoti pats, net jeigu darbdavys apskaičiuoja ir deklaruoja jo darbo užmokestį. Metinės deklaracijos duomenys naudojami galutinėms mokėtinoms įmokoms nustatyti. Tarifai, įmokų bazės ir išimtys išsamiau nurodyti „Sodros“ informacijoje apie individualios veiklos įmokas.

Kuo skiriasi verslo liudijimo ir MB mokesčiai?

Dirbant su verslo liudijimu GPM paprastai yra fiksuotas ir priklauso nuo savivaldybės, veiklos bei kitų aplinkybių. Papildomai gali atsirasti PSD ir VSD prievolės. Pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui šių įmokų mokėjimo tvarka gali skirtis nuo individualios veiklos pagal pažymą. Be to, verslo liudijimui taikomi veiklos, klientų ir pajamų apribojimai, kuriuos viršijus gali keistis apmokestinimas.

Mažoji bendrija gali mokėti pelno mokestį, o jos nario gaunamos pajamos apmokestinamos atskirai pagal išmokų rūšį ir teisinį pagrindą. Todėl MB pelno, paskirstyto pelno ir asmeniniams poreikiams išimamų lėšų negalima laikyti vienodai apmokestinamomis pajamomis.

2026 metų sausio–birželio mėnesiais MB nario VSD įmokų bazė, išsiimant lėšas asmeniniams poreikiams, buvo 50 % atitinkamų išimamų sumų. Nuo 2026 m. liepos 1 d. ši bazė padidėjo iki 90 %. Tai reikšmingas pokytis vertinant MB nario socialinio draudimo išlaidas.

Dėl skirtingo pelno ir asmeninių pajamų apmokestinimo, socialinio draudimo taisyklių bei apskaitos išlaidų MB negalima automatiškai laikyti mažiau apmokestinamu verslo variantu.

Kiek mokesčių reikės sumokėti nuo papildomų pajamų? Pavyzdys

Tarkime, žmogus dirba pagal darbo sutartį ir papildomai vykdo individualią veiklą pagal pažymą. Per 2026 metus iš šios veiklos jis gauna 12 000 Eur pajamų. Pasirenkama 30 % norminių išlaidų taisyklė, pajamų iš savo darbdavio negaunama, netaikoma pirmųjų metų VSD lengvata ir nekaupiama papildomai 3 % pensijai.

Daroma prielaida, kad nėra kitų aplinkybių, keičiančių pateiktą individualios veiklos mokesčių skaičiavimą.

Metinės individualios veiklos pajamos: 12 000 Eur.

30 % norminės išlaidos: 12 000 × 30 % = 3 600 Eur.

Apmokestinamosios pajamos: 12 000 − 3 600 = 8 400 Eur.

GPM: 8 400 × 5 % = 420 Eur.

VSD ir PSD įmokų bazė: 8 400 × 90 % = 7 560 Eur.

VSD: 7 560 × 12,52 % = 946,51 Eur.

PSD: 7 560 × 6,98 % = 527,69 Eur.

Bendra apskaičiuotų mokesčių suma: 420 + 946,51 + 527,69 = 1 894,20 Eur.

Įplaukos atėmus apskaičiuotus mokesčius: 12 000 − 1 894,20 = 10 105,80 Eur.

Svarbu suprasti, kad 30 % norminės išlaidos nereiškia, jog žmogus realiai išleido 3 600 Eur. Tai mokestiniam rezultatui apskaičiuoti naudojama suma. Tikrasis veiklos pelnas priklauso nuo faktiškai patirtų išlaidų, todėl 10 105,80 Eur nėra garantuotas grynasis pelnas.

Šis skaičiavimas yra iliustracinis. Jis neapima galimo darbo užmokesčio metinio NPD perskaičiavimo ar kitų individualių mokestinių aplinkybių, kurios gali pakeisti bendrą žmogaus mokėtinų mokesčių sumą.

Kaip įregistruoti individualią veiklą dirbant samdomą darbą?

Individualią veiklą pagal pažymą Lietuvoje galima įregistruoti internetu per Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemą. Atskirai steigti įmonės ar nutraukti turimos darbo sutarties nereikia.

Registravimo eiga:

  1. Patikrinkite veiklos pobūdį. Įsitikinkite, kad planuojamai veiklai tinka individuali veikla pagal pažymą. Kai kurioms profesijoms ar paslaugoms gali būti reikalingi specialūs leidimai, licencijos arba kvalifikacija.
  2. Prisijunkite prie Mano VMI. Tai galima padaryti naudojantis siūlomomis elektroninio tapatybės patvirtinimo priemonėmis.
  3. Pasirinkite registravimo paslaugą. Eikite į „Paslaugos“ → „Individuali veikla pagal pažymą“ → „Individualios veiklos pagal pažymą užsakymas, keitimas“.
  4. Užpildykite prašymą. Nurodykite veiklos pradžios datą, veiklos vykdymo vietą, planuojamą veiklą ir kitus prašomus duomenis. Veiklos rūšis pasirenkama pagal aktualią Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK) redakciją.
  5. Pasirenkite apskaitai. Numatytiems sandoriams reikės išrašyti tinkamus apskaitos dokumentus, registruoti pajamas ir išlaidas bei pateikti metinę pajamų deklaraciją.

VMI nurodo prašymą pateikti ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos veiklos pradžios. Kartu VMI paaiškina, kad individualią veiklą galima pradėti vykdyti nuo teisingai užpildyto prašymo pateikimo dienos.

Individualios veiklos registravimas nereiškia juridinio asmens steigimo. Verslo liudijimas įsigyjamas atskira tvarka, o mažoji bendrija steigiama kaip juridinis asmuo.

Vykdant individualią veiklą reikia atskirai apskaityti jos pajamas ir išlaidas. Darbdavio mokamas atlyginimas nėra individualios veiklos pajamos, todėl jo nereikia įtraukti į veiklos pajamų ir išlaidų apskaitą. Tačiau pildant metinę pajamų deklaraciją vertinamos visos atitinkamos gyventojo pajamos.

Kada papildomai vykdant verslą gali atsirasti PVM prievolė?

Pradėjus individualią veiklą svarbu įvertinti ne tik GPM, PSD ir VSD, bet ir galimas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) prievoles.

2026 metais viena pagrindinių registravimosi PVM mokėtoju ribų yra 45 000 Eur. Ji vertinama pagal praėjusių arba einamųjų kalendorinių metų atitinkamą atlygį už Lietuvoje vykdant ekonominę veiklą patiektas PVM apmokestinamas prekes ir suteiktas paslaugas. Tai nėra visų žmogaus gaunamų pajamų suma.

Pavyzdžiui, pagal darbo sutartį gaunamas atlyginimas neįtraukiamas į individualios veiklos PVM apyvartą vien todėl, kad jį gauna tas pats žmogus.

Tačiau PVM registravimo prievolė gali atsirasti ir nepasiekus 45 000 Eur apyvartos. Vienas praktinis pavyzdys – individualią veiklą vykdantis žmogus reklamuoja savo paslaugas per užsienio reklamos platformą, tokią kaip „Google Ads“ ar „Meta Ads“.

Įsigyjant tokias paslaugas iš užsienio apmokestinamojo asmens gali tekti registruotis PVM mokėtoju ir pagal atvirkštinio apmokestinimo taisykles apskaičiuoti bei sumokėti PVM Lietuvoje, net jeigu individualios veiklos apyvarta nedidelė.

Tam tikromis sąlygomis galima taikyti smulkiojo verslo schemą (SVS) Lietuvoje. Ji leidžia neskaičiuoti PVM nuo Lietuvoje parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų, tačiau nepanaikina visų PVM pareigų, susijusių su paslaugų įsigijimu iš užsienio. Plačiau tai paaiškina VMI informacija apie smulkiojo verslo schemos taikymą.

Todėl net ir nedidelės individualios veiklos atveju PVM prievoles reikia vertinti ne vien pagal metinę apyvartą. Reikšmės turi ir tai, iš kokių šalių perkamos paslaugos, kam jos teikiamos ir kokios PVM taisyklės taikomos konkrečiam sandoriui.

Rašau apie verslą, asmeninius finansus, investavimą ir apskaitą. Domiuosi ekonomikos procesais, finansų rinkomis ir praktiniais pinigų valdymo klausimais. Mano tikslas – sudėtingas finansines temas paaiškinti paprastai ir suprantamai, padėti skaitytojams plėsti finansines žinias bei priimti labiau apgalvotus sprendimus.