Kredito istorija Lietuvoje: kaip ją patikrinti ir pagerinti?

Kredito istorija Lietuvoje: kaip ją patikrinti ir pagerinti?

Lietuvoje savo paskolų įsipareigojimus galite nemokamai patikrinti Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazėje (PRDB). Kredito biuro „Mano Creditinfo“ savitarnoje taip pat galima susipažinti su kredito istorijos duomenimis ir gauti kredito reitingo įvertinimą. Tačiau nemokama prieiga prie tvarkomų asmens duomenų ir mokama komercinė kredito istorijos ataskaita yra skirtingos paslaugos.

Jeigu kredito istorija neigiama, ją pagerinti gali padėti laiku vykdomi finansiniai įsipareigojimai, pradelstų skolų padengimas ir neteisingų įrašų ištaisymas. Svarbu suprasti, kad skolos grąžinimas ne visada iš karto panaikina ankstesnių vėlavimų poveikį kredito reitingui.

Kur ir kaip pasitikrinti kredito istoriją Lietuvoje?

Kredito istorijos patikrinimas Lietuvoje galimas keliose sistemose. Jos kaupia skirtingos apimties informaciją, todėl prieš tikrinant verta žinoti, kokių duomenų ieškote: paskolų įsipareigojimų, pradelstų mokėjimų ar kredito reitingo.

Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazė – nemokamas patikrinimas

Lietuvos banko administruojama Paskolų rizikos duomenų bazė (PRDB) kaupia informaciją apie paskolų gavėjus ir jiems suteiktas paskolas.

Duomenis į PRDB teikia bankai, užsienio bankų filialai, centrinė kredito unija, kredito unijos, registruoti vartojimo kredito davėjai ir tarpusavio skolinimo platformų operatoriai. Bankai taip pat teikia savo kontroliuojamų lizingo bendrovių duomenis.

PRDB galite matyti apie jus pateiktą informaciją, susijusią su paskolų sutartimis, finansiniais įsipareigojimais, jų likučiais, vykdymu ir kitais kredito rizikos duomenimis.

Kaip nemokamai pasitikrinti kredito istoriją PRDB?

  1. Atidarykite oficialų puslapį Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazė.
  2. Pasirinkite prisijungimą prie elektroninių paslaugų ir patvirtinkite tapatybę per Elektroninius valdžios vartus. Tai galima atlikti naudojantis palaikomomis elektroninės atpažinties priemonėmis.
  3. Prisijungę prie Lietuvos banko elektroninių paslaugų sistemos peržiūrėkite apie jūsų paskolų įsipareigojimus pateiktus duomenis.

Savo duomenų patikrinimas PRDB yra nemokamas. Jeigu elektroniniu būdu prisijungti negalite, Lietuvos bankui galima pateikti nustatytos formos prašymą asmeniškai, paštu arba elektroniniu paštu, laikantis tapatybės patvirtinimo reikalavimų.

PRDB nėra universali visų asmens skolų duomenų bazė. Joje nebūtinai matysite, pavyzdžiui, įsiskolinimus telekomunikacijų ar komunalinių paslaugų teikėjams. Be to, Lietuvos bankas šioje sistemoje nepateikia privataus kredito biuro apskaičiuoto kredito reitingo.

„Mano Creditinfo“ – kredito istorijos ataskaita ir reitingas

„Creditinfo Lietuva“ yra privatus kredito biuras, kaupiantis informaciją apie asmenų finansinius įsipareigojimus ir jų vykdymą. Gyventojams skirta savitarnos sistema „Mano Creditinfo“ leidžia susipažinti su kredito istorija ir naudojantis atitinkamomis paslaugomis sužinoti kredito reitingą.

Kredito istorijos ataskaitoje gali būti pateikiami esami finansiniai įsipareigojimai, mokėjimų istorija, pradelsti mokėjimai, nepadengtos bei anksčiau padengtos skolos, taip pat kreditorių užklausos.

Pradelstas mokėjimas reiškia, kad įsipareigojimas nebuvo įvykdytas nustatytu laiku. Nepadengtas įsiskolinimas rodo vis dar negrąžintą skolą, o kreditorių užklausos leidžia matyti, kurios organizacijos domėjosi asmens kreditingumo duomenimis.

Ataskaitoje taip pat gali būti pateikiamas automatiniu modeliu apskaičiuotas kredito reitingas ir jam priskirta rizikos klasė.

Svarbu atskirti dvi skirtingas paslaugas.

Komercinė kredito istorijos ataskaita yra kredito biuro siūlomas produktas, už kurį gali būti taikomas mokestis. Tuo tarpu pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) asmuo turi teisę nemokamai susipažinti su apie jį tvarkomais asmens duomenimis, laikantis reglamente nustatytų sąlygų.

„Mano Creditinfo“ savitarnoje tokį prašymą galima pateikti pasirinkus:

„Mano duomenys“ → „Susipažinimas su tvarkomais asmens duomenimis“ → „Pateikti prašymą“.

Ši teisė leidžia sužinoti, kokie asmens duomenys tvarkomi, iš kur jie gauti ir kam teikiami. Tačiau ji savaime nereiškia teisės nemokamai gauti bet kurį mokamą komercinį produktą su papildomomis analizėmis, stebėsenos funkcijomis ar specialiai parengta ataskaita.

Todėl nemokamas susipažinimas su asmens duomenimis ir mokama kredito reitingo ataskaita neturėtų būti laikomi tapačiomis paslaugomis.

Kuo skiriasi PRDB ir kredito biurų duomenys?

Lietuvos banko PRDB ir privatūs kredito biurai informaciją renka skirtingais pagrindais bei tikslais. Dėl to vienoje sistemoje matomas įsipareigojimas nebūtinai bus identiškai pateikiamas kitoje.

SistemaKokia informacija pateikiamaPrieigos pobūdis
Lietuvos banko PRDBDuomenų teikėjų pranešti paskolų įsipareigojimaiNemokama prieiga prie savo duomenų
Mano CreditinfoKredito biuro duomenys, mokėjimų istorija, įsipareigojimai ir kredito reitingasAsmens duomenų prieigos prašymas arba mokama komercinė ataskaita
ManoScorifyKito kredito biuro turima informacija ir kreditingumo vertinimasPrieiga pagal konkrečias paslaugos sąlygas

„ManoScorify“ yra su „Scorify“ susijusi gyventojų kreditingumo informacijos savitarna. Ji gali naudoti kitus duomenų šaltinius ir vertinimo metodus nei „Creditinfo Lietuva“.

Todėl šių sistemų nereikėtų laikyti vienos bendros kredito istorijos bazės kopijomis. Skirtis gali ne tik informacijos apimtis, bet ir jos atnaujinimo laikas bei apskaičiuotas rizikos įvertinimas.

Ką rodo kredito istorija ir kuo ji skiriasi nuo kredito reitingo?

Kredito istorija, kredito reitingas ir kreditingumas yra susijusios, tačiau skirtingos sąvokos.

Kredito istorija – faktiniai duomenys apie dabartinius ir ankstesnius finansinius įsipareigojimus bei jų vykdymą. Ji parodo, kokias paskolas turėjote, kaip jas grąžinote ir ar buvo pradelstų mokėjimų.

Kredito reitingas – pagal konkrečios vertinimo sistemos algoritmą apskaičiuotas kredito rizikos įvertinimas. Jis padeda prognozuoti tikimybę, kad asmuo ateityje gali nevykdyti įsipareigojimų laiku.

Kreditingumas – platesnis asmens galimybių vykdyti finansinius įsipareigojimus vertinimas. Jis apima ne tik kredito istoriją, bet ir pajamas, jų stabilumą, turimas skolas, išlaidas bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Vertinant kredito istoriją, svarbus ne vien paskolų skaičius. Aktyvios paskolos parodo esamą finansinę naštą, o anksčiau grąžintos paskolos suteikia informacijos apie mokėjimų drausmę.

Neigiamą poveikį gali turėti pasikartojantys vėlavimai, didelės pradelstos skolos ir ilgai nevykdyti įsipareigojimai. Net padengta skola gali išlikti mokėjimų istorijoje.

Kreditorių užklausos taip pat gali būti vertinamos kaip kreditavimosi aktyvumo požymis, tačiau jų poveikis priklauso nuo konkretaus reitingo modelio.

„Creditinfo“ fizinių asmenų rizikai apibūdinti naudoja A–E klases. A klasė reiškia mažiausią, o E – didžiausią vertinamą kredito riziką.

Vienodas asmuo skirtingose sistemose gali gauti nevienodą įvertinimą. Kredito biurų modeliai ir bankų vidinės kreditingumo vertinimo taisyklės nėra identiški, todėl geras privataus kredito biuro reitingas nebūtinai reiškia tokį patį banko vertinimą.

Kaip pagerinti kredito istoriją Lietuvoje?

Kredito istorijos gerinimas priklauso nuo to, kokia informacija šiuo metu apie jus užfiksuota. Jeigu turite pradelstų skolų, pirmiausia reikėtų spręsti jų grąžinimo klausimą. Jeigu skolų nėra, bet kredito reitingas žemas, svarbu išanalizuoti ankstesnius mokėjimus ir kitus vertinimo veiksnius.

Jei turite pradelstų skolų

Pirmiausia išsiaiškinkite, kokie įsiskolinimai užregistruoti jūsų vardu. Patikrinkite kreditorių pavadinimus, skolų sumas, mokėjimo terminus ir nurodytą skolų būseną.

Jeigu informacija teisinga, pagal finansines galimybes reikėtų padengti pradelstus įsipareigojimus. Ilgalaikiai ir pasikartojantys vėlavimai gali turėti didesnį neigiamą poveikį kredito rizikos vertinimui nei pavieniai trumpi vėlavimai.

Kai visos skolos iš karto grąžinti negalite, verta susisiekti su kreditoriumi ir aptarti realistišką atsiskaitymo tvarką. Sutartas mokėjimų grafikas gali padėti valdyti įsiskolinimą, tačiau savaime nepanaikina jau užfiksuotų pradelstų mokėjimų.

Padengus skolą svarbu įsitikinti, kad kreditorius tinkamai atnaujino jos būseną.

Skolos padengimas ir neigiamos kredito istorijos išnykimas nėra tas pats. Informacija apie anksčiau buvusius vėlavimus gali likti sistemoje ir po visiško atsiskaitymo.

Jei skolų nėra, bet kredito reitingas žemas

Žemas kredito reitingas nebūtinai reiškia, kad šiuo metu turite nepadengtų skolų.

Vertinimui gali turėti įtakos ankstesni mokėjimų vėlavimai, jau grąžinti įsiskolinimai, aktyvus kreditavimasis ir kredito istorijos trukmė.

Pavyzdžiui, jeigu prieš kelerius metus turėjote pradelstą skolą, jos padengimo faktas gali būti užfiksuotas, tačiau ankstesnis vėlavimas vis dar gali veikti reitingą.

Kita situacija – labai trumpa kredito istorija. Kai apie asmens ankstesnius finansinius įsipareigojimus sukaupta nedaug informacijos, reitingo modelis turi mažiau duomenų mokėjimų patikimumui įvertinti. Tai nebūtinai reiškia blogą finansinę drausmę.

Reikšmės gali turėti ir kreditorių užklausos. Vis dėlto jos ne visose sistemose vertinamos vienodai. „Creditinfo“ savo DUK aiškiai nurodo, kad didžiųjų komercinių bankų užklausos jo kredito reitingo modelyje nėra vertinamos ir reitingui įtakos neturi.

Ši taisyklė nereiškia, kad visi Lietuvos bankai ar kiti kredito biurai kreditavimosi aktyvumą vertina identiškai.

Todėl ieškant, kaip pagerinti kredito istoriją, svarbu analizuoti konkrečią ataskaitą, o ne remtis vien bendru reitingo skaičiumi ar klase.

Kokie įpročiai ilgainiui gerina finansinį patikimumą?

Svarbiausias ilgalaikis veiksnys – nuoseklus finansinių įsipareigojimų vykdymas nustatytais terminais. Tai apima paskolų įmokas, lizingą ir kitus sutartinius mokėjimus, apie kuriuos informacija gali būti teikiama kredito biurams.

Automatiniai mokėjimai ir priminimai prieš įmokų terminus padeda sumažinti atsitiktinių vėlavimų tikimybę. Svarbu užtikrinti, kad mokėjimo dieną sąskaitoje būtų pakankamai lėšų.

Finansinį patikimumą taip pat gali sustiprinti pagrįstas esamų įsipareigojimų mažinimas. Mažesnė mėnesio įmokų našta gali pagerinti bendrą kreditingumo vertinimą, nors privataus kredito reitingo pokytis nėra garantuotas.

Naujus finansinius įsipareigojimus reikėtų prisiimti tik tada, kai jie būtini ir atitinka realias grąžinimo galimybes. Imti paskolą vien dėl kredito reitingo gerinimo nėra pagrįsta strategija.

Periodinis kredito istorijos patikrinimas leidžia pastebėti netikslumus, nepažįstamus įsipareigojimus ar neatnaujintą skolų informaciją dar prieš kreipiantis dėl finansavimo.

Ką daryti, jei kredito istorijoje matoma klaidinga arba jau apmokėta skola?

Kaip ištaisyti netikslius kredito istorijos duomenis?

Jeigu kredito istorijos ataskaitoje matote skolą, kurios neturėtumėte turėti, pirmiausia patikrinkite įrašo informaciją.

Gali būti neteisingai nurodyta skolos suma, mokėjimo data, skolos būsena arba net pats įsipareigojimo faktas.

Nustatykite, kuris kreditorius pateikė informaciją. Jeigu skola jau apmokėta, surinkite tai patvirtinančius dokumentus: banko pavedimo išrašą, mokėjimo kvitą ar kreditoriaus patvirtinimą apie atsiskaitymą.

Tuomet kreipkitės į duomenis pateikusį kreditorių ir paprašykite patikrinti įrašo tikslumą. Jei reikia, papildomai kreipkitės į kredito biurą ar duomenų bazės administratorių, nurodydami ginčijamą informaciją ir pridėdami turimus įrodymus.

Pagal BDAR asmuo turi teisę susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis ir reikalauti ištaisyti netikslią informaciją. Plačiau šias galimybes paaiškina Europos duomenų apsaugos valdybos pateikiamos duomenų subjektų teisės pagal BDAR.

Neteisingų duomenų ištaisymas skiriasi nuo teisingų, bet nepalankių istorinių duomenų ištrynimo.

Jeigu skola niekada neegzistavo arba jos būsena nurodyta neteisingai, yra pagrindas prašyti ištaisyti netikslumą. Tačiau jeigu skola iš tikrųjų buvo pradelsta, vien jos grąžinimas nesuteikia automatinės teisės pašalinti visą teisingą mokėjimų istoriją.

Ar sumokėjus skolą neigiamas įrašas išnyksta?

Paprastai ne iš karto. Reikia atskirti tris procesus.

Skolos grąžinimas reiškia, kad finansinis įsipareigojimas padengtas ir kreditoriui nebeliko atitinkamos mokėtinos sumos.

Duomenų atnaujinimas reiškia, kad kreditorius perduoda informaciją apie pasikeitusią skolos būseną. Šis procesas gali užtrukti, todėl sumokėta skola ne visada tą pačią dieną ataskaitoje pažymima kaip padengta.

Istorinių duomenų saugojimas reiškia, kad informacija apie anksčiau buvusį įsiskolinimą gali būti tvarkoma ir po skolos grąžinimo.

Todėl ataskaitoje matoma apmokėta skola nebūtinai yra klaida. Svarbiausia, kad jos būsena ir kiti duomenys būtų teisingi.

Jeigu skola pažymėta kaip nepadengta, nors turite atsiskaitymo įrodymus, galite prašyti patikslinti jos būseną. Tačiau teisingos istorinės informacijos pašalinimui turi būti teisinis pagrindas.

Per kiek laiko pagerėja kredito istorija?

Vieno universalaus termino nėra. Kredito istorijos gerinimas priklauso nuo turėtų įsiskolinimų, jų pobūdžio, naujos mokėjimų informacijos ir konkretaus kredito reitingo modelio.

Svarbu nepainioti duomenų atnaujinimo, saugojimo ir poveikio reitingui laikotarpių.

Duomenų atnaujinimo laikas. Kreditoriui gavus mokėjimą, informacija apie skolos padengimą perduodama pagal taikomą duomenų teikimo tvarką. Todėl pasikeitusi skolos būsena gali būti matoma ne iš karto.

Istorinių duomenų saugojimo terminas. Lietuvos banko šiuo metu skelbiamoje PRDB duomenų tvarkymo informacijoje nurodyta, kad kreditingumo vertinimo ir finansų rinkos priežiūros tikslais asmens duomenys saugomi penkerius metus nuo paskolos grąžinimo ar kito nustatyto įvykio. Pseudonimizuoti duomenys tam tikrais kitais tikslais gali būti saugomi 50 metų. Šie terminai skiriasi nuo anksčiau dažnai minimų 10 metų.

Tuo tarpu „Mano Creditinfo“ DUK ir duomenų tvarkymo informacijoje nurodoma, kad duomenys apie pradelstus įsipareigojimus gali būti saugomi iki 10 metų nuo skolos padengimo datos.

Kredito reitingo pasikeitimo laikas. „Creditinfo“ aprašomame fizinių asmenų reitingo modelyje apmokėtų skolų poveikis mažėja palaipsniui. Bendrovės DUK nurodo, kad skolos apmokėjimo poveikis reitingui nustoja veikti praėjus penkeriems metams nuo paskutinės skolos apmokėjimo datos.

Tai nėra tas pats, kas duomenų ištrynimas po penkerių metų. Istoriniai duomenys gali būti saugomi ilgiau, nei jie veikia konkretų reitingo rodiklį.

Be to, skirtingi kredito biurai ir bankai gali taikyti kitokius vertinimo metodus. Todėl negalima pažadėti, kad po tam tikro mėnesių ar metų skaičiaus kredito reitingas automatiškai pasieks konkrečią klasę.

Kodėl net gera kredito istorija negarantuoja paskolos?

Teigiama kredito istorija yra vienas iš kreditoriui naudingų informacijos šaltinių, tačiau ji negarantuoja teigiamo sprendimo dėl paskolos.

Vertindami paraišką bankai ir kiti kredito davėjai analizuoja asmens pajamas, jų tvarumą, esamus finansinius įsipareigojimus ir galimybes vykdyti naują sutartį.

Svarbus finansinių įsipareigojimų ir pajamų santykis – kokia reguliarių pajamų dalis jau skiriama paskoloms ir kitiems įsipareigojimams. Taip pat vertinamos būtinosios namų ūkio išlaidos, išlaikomų asmenų skaičius ir kitos reikšmingos aplinkybės.

Pavyzdžiui, asmuo gali turėti nepriekaištingą mokėjimų istoriją, tačiau dėl didelių esamų paskolų įmokų arba nepakankamai tvarių pajamų jo galimybės gauti papildomą finansavimą gali būti ribotos.

Lietuvos banko informacija apie vartojimo kreditus paaiškina, kad vartojimo kredito davėjai privalo savarankiškai įvertinti kliento kreditingumą. Jie nėra įpareigoti vadovautis vien konkretaus privataus kredito biuro, pavyzdžiui, „Creditinfo Lietuva“, sudarytu reitingu.

Dėl to privataus kredito biuro suteikta aukšta rizikos klasė ar palankus reitingas nėra paskolos patvirtinimas. Kreditorius gali papildomai tikrinti finansinę padėtį ir taikyti savo kreditingumo vertinimo kriterijus.

Teigiama kredito istorija padeda parodyti atsakingą ankstesnių įsipareigojimų vykdymą, tačiau galutinis sprendimas dėl finansavimo priklauso nuo platesnio asmens kreditingumo vertinimo.

Rašau apie verslą, asmeninius finansus, investavimą ir apskaitą. Domiuosi ekonomikos procesais, finansų rinkomis ir praktiniais pinigų valdymo klausimais. Mano tikslas – sudėtingas finansines temas paaiškinti paprastai ir suprantamai, padėti skaitytojams plėsti finansines žinias bei priimti labiau apgalvotus sprendimus.