Kur investuoti 5000 eurų Lietuvoje?

Kur investuoti 5000 eurų Lietuvoje?

Kur investuoti 5000 eurų Lietuvoje? Šios sumos pakanka terminuotiesiems indėliams, valstybės obligacijoms, biržoje prekiaujamiems fondams (ETF), pavienėms akcijoms, įmonių obligacijoms, tarpusavio skolinimui (P2P) ir netiesioginėms investicijoms į nekilnojamąjį turtą. Tinkamiausias pasirinkimas priklauso nuo to, kada pinigų prireiks, kokius investicijų vertės svyravimus galite toleruoti ir kokia yra jūsų finansinė padėtis.

  • Iki 2 metų: terminuotieji indėliai ir tinkamos trukmės valstybės obligacijos, kai svarbiausia išsaugoti kapitalą.
  • 3–5 metams: konservatyvesnės finansinės priemonės, o dalis kapitalo gali būti skiriama akcijų ETF, jeigu finansinis tikslas lankstus ir priimtini vertės svyravimai.
  • 10 metų ir ilgiau: plačiai diversifikuoti akcijų ETF gali sudaryti pagrindinę ilgalaikio investicijų portfelio dalį.

Jeigu 5000 eurų yra visos turimos santaupos, investuoti visą sumą nebūtinai verta. Dalį pinigų gali būti svarbiau pasilikti nenumatytoms išlaidoms, kad prireikus nereikėtų parduoti investicijų nepalankiu metu.

Kur galima investuoti 5000 eurų Lietuvoje?

Turint 5000 eurų galima rinktis tiek kapitalo išsaugojimui, tiek ilgalaikiam augimui skirtas investavimo priemones. Svarbu įvertinti ne vien galimą grąžą, bet ir tikimybę prarasti dalį pinigų bei galimybę juos atgauti tada, kai jų prireiks.

Terminuotieji indėliai

Terminuotasis indėlis – tai banke arba kredito unijoje sutartam laikotarpiui laikomi pinigai, už kuriuos mokamos iš anksto sutartos palūkanos. Turint 5000 eurų galima sudaryti vieną indėlio sutartį arba paskirstyti pinigus keliems skirtingos trukmės indėliams.

Pasibaigus terminui atgaunama indėlio suma ir pagal sutartį priklausančios palūkanos. Nutraukus sutartį anksčiau, galima prarasti dalį arba visas sukauptas palūkanas.

Tinkamiems drausti indėliams taikomas indėlių draudimas iki 100 000 eurų vienam indėlininkui vienoje kredito įstaigoje. Vertinant šią ribą, sumuojami visi joje laikomi draudžiami indėliai. Tačiau draudimas neapsaugo nuo infliacijos: kainoms kylant sparčiau už gaunamas palūkanas, pinigų perkamoji galia mažėja.

Jeigu 5000 eurų reikės po metų ar dvejų, pavyzdžiui, automobilio pirkimui, indėlis paprastai tinkamesnis už akcijų ETF, kurių vertė iki numatytos pirkimo datos gali reikšmingai sumažėti.

Lietuvos valstybės obligacijos ir taupymo lakštai

Investuodamas į valstybės obligacijas, gyventojas skolina pinigus valstybei, kuri įsipareigoja pagal nustatytas sąlygas mokėti palūkanas ir suėjus išpirkimo terminui grąžinti pasiskolintą sumą.

Lietuvos gyventojai gali įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų, įskaitant gynybos obligacijas. Gynybos obligacijos yra tiksliniai Vyriausybės taupymo lakštai, kuriais pritraukiamos lėšos valstybės gynybos reikmėms.

Palūkanos, išpirkimo terminas, minimalus įsigijimo dydis ir pirmalaikio išpirkimo galimybės nustatomi konkrečios emisijos, t. y. išleidžiamų obligacijų serijos, sąlygose. Aktualios emisijos skelbiamos čia: Finansų ministerijos informacija apie gynybos obligacijas.

5000 eurų leidžia investuoti į vieną arba kelias tinkamos trukmės emisijas. Skirtingai nuo draudžiamo indėlio, valstybės obligacijoms netaikomas indėlių draudimas: investuotojas prisiima valstybės kredito riziką, susijusią su jos gebėjimu vykdyti finansinius įsipareigojimus. Jeigu obligacijas tenka parduoti rinkoje prieš išpirkimą, jų kaina taip pat gali būti mažesnė už įsigijimo kainą.

ETF – biržoje prekiaujami fondai

ETF (angl. exchange-traded fund) – investicinis fondas, kurio vienetais prekiaujama vertybinių popierių biržoje. Įsigijus vieno plataus akcijų ETF vienetų, galima netiesiogiai investuoti į šimtus ar net tūkstančius bendrovių.

Daugelis ETF seka pasirinktą akcijų indeksą – rodiklį, atspindintį tam tikros įmonių grupės akcijų vertės pokyčius. Tarp plačiai naudojamų indeksų yra:

  • MSCI World – apima išsivysčiusių pasaulio rinkų dideles ir vidutines bendroves.
  • FTSE All-World – apima tiek išsivysčiusias, tiek besivystančias akcijų rinkas.
  • S&P 500 – orientuotas į dideles JAV bendroves, todėl geografiškai yra labiau koncentruotas.

Turint 5000 eurų nebūtina pirkti daugybės fondų. Vienas platus pasaulio akcijų ETF gali užtikrinti reikšmingą diversifikavimą – kapitalo paskirstymą tarp skirtingų bendrovių, sektorių ir šalių.

Kelių fondų įsigijimas nebūtinai pagerina diversifikavimą. Pavyzdžiui, MSCI World ir S&P 500 sekančiuose fonduose yra nemažai tų pačių JAV bendrovių akcijų. Investavus į abu fondus, gali padidėti JAV akcijų dalis portfelyje, o ne investicijų geografinė įvairovė.

Renkantis ETF Lietuvos investuotojui aktualus UCITS žymėjimas, reiškiantis, kad fondas veikia pagal atitinkamus Europos Sąjungos investicinių fondų reikalavimus. Taip pat svarbu palyginti TER – bendrąjį fondo išlaidų koeficientą, atspindintį einamąsias fondo išlaidas.

Kaupiamieji ETF gautus dividendus reinvestuoja fondo viduje, o išmokamieji ETF paskirsto pajamas investuotojams. Pirmasis variantas gali būti patogesnis siekiant ilgalaikio kapitalo augimo.

Diversifikavimas sumažina atskirų įmonių riziką, tačiau nepašalina bendro akcijų rinkos nuosmukio rizikos. Platūs akcijų ETF dažniausiai labiau tinka 7–10 metų ar ilgesniam investavimo laikotarpiui. Net ir ilgas laikotarpis negarantuoja teigiamos grąžos, o siauro sektoriaus ar vienos šalies ETF gali būti gerokai rizikingesni.

Atskirų įmonių akcijos

Įsigydamas akcijų, investuotojas tampa bendrovės dalies savininku. Uždirbti galima iš kapitalo prieaugio, kai akcijos parduodamos brangiau, nei buvo įsigytos, ir dividendų – akcininkams paskirstomos bendrovės pelno dalies.

5000 eurų pakanka kelių bendrovių akcijoms įsigyti Baltijos arba tarptautinėse akcijų rinkose. Vis dėlto kelių įmonių akcijos paprastai suteikia mažesnę diversifikaciją nei platus ETF. Nuostoliai gali būti ypač dideli, jeigu investicijos sutelktos vienoje bendrovėje, sektoriuje ar šalyje.

Pavienės akcijos labiau tinka ilgalaikiam investavimui, kai investuotojas geba vertinti įmonių finansinę būklę ir toleruoja didelius vertės svyravimus. Atskiros bendrovės akcijos gali prarasti ir visą vertę.

Įmonių obligacijos

Įmonių obligacijos leidžia skolinti pinigus bendrovėms. Obligaciją išleidusi įmonė, vadinama emitentu, įsipareigoja nustatyta tvarka mokėti palūkanas – kuponą – ir suėjus išpirkimo terminui grąžinti nominalią obligacijos vertę.

5000 eurų gali pakakti vienai arba kelioms emisijoms, priklausomai nuo minimalaus įsigijimo dydžio. Tačiau investavus visą sumą į vienos įmonės obligacijas, kapitalo atgavimas priklausytų nuo vieno skolininko finansinės būklės.

Didesnės palūkanos dažnai susijusios su didesne kredito rizika. Emitentui tapus nemokiam, galima neatgauti dalies arba visos investicijos. Taip pat svarbus likvidumas – galimybė parduoti obligacijas prieš išpirkimą be reikšmingo kainos nuostolio. Įmonių obligacijos gali tikti nustatytos trukmės investicijai, tačiau saugumo požiūriu jos neprilygsta draudžiamiems indėliams.

Tarpusavio skolinimas (P2P)

Tarpusavio skolinimo platformose investuotojai finansuoja paskolas kitiems asmenims ir gauna palūkanas. Turint 5000 eurų, investiciją galima paskirstyti tarp daugelio paskolų, sumažinant priklausomybę nuo vieno skolininko.

Vis dėlto skolininkai gali vėluoti mokėti įmokas arba tapti nemokūs. Investuotojas taip pat prisiima platformos veiklos riziką, o galimybė susigrąžinti lėšas anksčiau nei numatyta paskolos sutartyje gali būti ribota.

Skelbiamas paskolų pajamingumas nėra garantuota investicijų grąža: faktinį rezultatą mažina negrąžintos paskolos, išlaidos ir neinvestuotos lėšos. P2P gali būti papildoma rizikingesnė portfelio dalis, tačiau didelės skelbiamos palūkanos savaime nepateisina didžiosios santaupų dalies investavimo į šią priemonę.

Investavimas į nekilnojamąjį turtą su 5000 eurų

5000 eurų paprastai nepakanka savarankiškai įsigyti investicinio būsto, tačiau į nekilnojamojo turto (NT) sektorių galima investuoti netiesiogiai:

  • REIT ir kiti NT fondai. REIT (angl. real estate investment trust) – nekilnojamojo turto investicinė bendrovė arba fondas, investuojantis į pajamas generuojantį turtą. Įsigijus REIT akcijų ar NT fondo vienetų, dalyvaujama fondo ekonominiuose rezultatuose.
  • NT projektų sutelktinis finansavimas. Per specializuotas platformas galima finansuoti nekilnojamojo turto projektus, dažniausiai skolinant pinigus jų vystytojams už sutartas palūkanas.

Įsigyjant fondo vienetų investuojama į jo valdomą turtą, o skolinant NT projektui tampama kreditoriumi. Abiem atvejais 5000 eurų gali pakakti kelioms investicijoms, tačiau skiriasi jų rizika ir pinigų atgavimo sąlygos.

NT fondų vertė priklauso nuo nekilnojamojo turto rinkos, nuomos pajamų ir finansavimo sąnaudų. Sutelktinio finansavimo atveju aktuali projekto neįgyvendinimo, vystytojo nemokumo ir riboto likvidumo rizika. Net nekilnojamojo turto įkeitimas negarantuoja, kad investuotojas atgaus visą paskolintą sumą.

Investavimo būdų palyginimas

Investavimo būdasSantykinė rizikaTinkamas laikotarpisPagrindinis apribojimas
Terminuotieji indėliaiMažaIki 2 metų arba pagal indėlio terminąInfliacija, galimas palūkanų praradimas nutraukus sutartį
Lietuvos valstybės obligacijos ir taupymo lakštaiMaža, bet ne nulinėPagal emisijos išpirkimo terminąValstybės kredito rizika ir pirmalaikio išpirkimo sąlygos
Plačiai diversifikuoti akcijų ETFVidutinė–didelė7–10 metų ir ilgiauAkcijų rinkos nuosmukiai
Atskirų įmonių akcijosDidelė7–10 metų ir ilgiauAtskirų bendrovių ir koncentracijos rizika
Įmonių obligacijosVidutinė–didelėPagal obligacijų išpirkimo terminąEmitento nemokumas, ribotas likvidumas
Tarpusavio skolinimas (P2P)DidelėPagal paskolų terminus, numatant galimus vėlavimusSkolininkų nemokumas, platformos rizika
NT fondai, REIT ir sutelktinis finansavimasVidutinė–didelėFondams dažniausiai 5–10 metų ar ilgiau, projektams – pagal finansavimo terminąNT rinkos svyravimai, projekto ir likvidumo rizika

Rizikos kategorijos yra orientacinės. Konkretaus produkto rizika priklauso nuo jo sudėties, emitento finansinės būklės, investavimo sąlygų ir laikotarpio. Pavyzdžiui, rizikingos įmonės obligacijos gali būti mažiau tinkamos kapitalui išsaugoti nei diversifikuotas akcijų fondas.

Kaip paskirstyti 5000 eurų pagal investavimo laikotarpį?

Investuojant 5000 eurų nebūtina pasirinkti vienos finansinės priemonės. Portfelio paskirstymas leidžia suderinti kapitalo išsaugojimą su ilgalaikio augimo galimybe. Kuo trumpesnis laikotarpis iki numatytų išlaidų, tuo svarbiau sumažinti tikimybę, kad investicijas teks parduoti patyrus nuostolį.

Visuose toliau pateiktuose scenarijuose daroma prielaida, kad investuotojas jau turi atskirą finansinį rezervą ir 5000 eurų yra laisvas investicinis kapitalas.

Portfelio scenarijusInvestavimo laikotarpisKapitalo paskirstymasPagrindinis tikslas
Konservatyvus1–2 metai3000 € (60 %) – terminuotieji indėliai
2000 € (40 %) – tinkamos trukmės valstybės obligacijos
Kapitalo išsaugojimas
SubalansuotasLankstus 3–5 metų ar ilgesnis laikotarpis2000 € (40 %) – platūs akcijų ETF
2000 € (40 %) – valstybės obligacijos
1000 € (20 %) – indėliai
Kapitalo išsaugojimo ir augimo derinimas
Ilgalaikio augimo10 metų ir ilgiau4000 € (80 %) – platūs akcijų ETF
1000 € (20 %) – valstybės obligacijos
Ilgalaikis kapitalo augimas

Konservatyvus portfelis. Toks paskirstymas gali būti tinkamas kaupiant pinigus būsto pradiniam įnašui, automobiliui ar kitoms artimiausių metų išlaidoms. Indėlių ir valstybės obligacijų derinys leidžia iš anksto planuoti pinigų atgavimo terminus. Svarbu, kad jie sutaptų su numatomu lėšų panaudojimu. Pagrindinės rizikos – infliacija, valstybės kredito rizika ir ribota galimybė atgauti pinigus anksčiau. Šis modelis netiktų, jeigu visos sumos gali prireikti bet kuriuo metu.

Subalansuotas portfelis. 40 % kapitalo skiriama akcijų ETF, o likusi dalis – konservatyvesnėms priemonėms. Taip siekiama dalyvauti akcijų rinkos augime, kartu ribojant jos svyravimų poveikį visam portfeliui. Pavyzdžiui, jeigu ETF dalis atpigtų 30 %, jos vertė sumažėtų 600 eurų. Jeigu kitų investicijų vertė nesikeistų, visas portfelis būtų vertas 4400 eurų. Todėl šis scenarijus netinka, kai visa suma būtinai reikalinga konkrečią datą ir kapitalo nuostolis nepriimtinas.

Ilgalaikio augimo portfelis. Didžioji kapitalo dalis investuojama į plačią akcijų rinką, siekiant ilgalaikio vertės augimo. Valstybės obligacijos padeda sumažinti bendrą portfelio priklausomybę nuo akcijų rinkos. Vis dėlto akcijoms sudarant 80 % investicijų, reikšmingo rinkos nuosmukio metu portfelis taip pat gali smarkiai nuvertėti. Šis paskirstymas netiktų žmogui, kuris negalėtų toleruoti didelių laikinų nuostolių arba kuriam pinigų gali prireikti gerokai anksčiau nei po dešimtmečio.

Visi trys modeliai yra hipotetiniai edukaciniai portfelio paskirstymo pavyzdžiai, o ne individualios investavimo rekomendacijos. Tinkamą akcijų ir obligacijų santykį lemia ne tik laikotarpis, bet ir asmeninė rizikos tolerancija.

Kiek galima uždirbti investavus 5000 eurų?

5000 eurų investicijos rezultatas priklauso nuo pasirinktos priemonės, investavimo laikotarpio, rinkos pokyčių ir išlaidų. Norint suprasti, ką skirtingi grąžos procentai reikštų pinigine išraiška, galima apskaičiuoti kelis hipotetinius vienų metų rezultatus:

  • 3 % grąža – 150 eurų, bendra vertė 5150 eurų.
  • 5 % grąža – 250 eurų, bendra vertė 5250 eurų.
  • 7 % grąža – 350 eurų, bendra vertė 5350 eurų.
  • 10 % grąža – 500 eurų, bendra vertė 5500 eurų.

Tai matematiniai pavyzdžiai, o ne konkrečių investicijų grąžos prognozės. Didesnės tikėtinos grąžos paprastai siekiama prisiimant didesnę riziką.

Ilgalaikiam investavimui svarbus sudėtinių palūkanų, arba sudėtinės grąžos, principas. Reinvestuojant uždirbtas pajamas, vėlesnė grąža skaičiuojama ne tik nuo pradinio kapitalo, bet ir nuo anksčiau sukauptos grąžos.

Jeigu 5000 eurų investicija hipotetiškai kasmet uždirbtų 7 %, o visa grąža būtų reinvestuojama, po 10 metų jos vertė siektų maždaug 9836 eurus. Skaičiuojama pagal formulę: 5000 × (1 + 0,07)10. Skaičiavimas neapima investavimo išlaidų, mokesčių, infliacijos ir papildomų įmokų.

Tačiau investicijų vertė gali ir sumažėti. Jeigu 5000 eurų investicija nuvertėtų 30 %, liktų 3500 eurų. Kad vertė vėl pasiektų 5000 eurų, reikėtų maždaug 42,9 % augimo nuo sumažėjusios sumos. Akcijų rinkos grąža nėra pastovi, todėl nuostolio atgavimas gali užtrukti kelerius metus ar ilgiau, o kai kurios investicijos ankstesnės vertės gali nebeatgauti.

Taip pat svarbu atskirti investicijos vertės augimą nuo piniginių išmokų. Kapitalo prieaugis paprastai realizuojamas parduodant investiciją, o dividendai ir palūkanos gali būti gaunami jos nepardavus. Nei reguliarios išmokos, nei pasyvios pajamos nėra savaime garantuojamas 5000 eurų investavimo rezultatas.

Ar verta investuoti visus 5000 eurų iš karto?

Prieš investuojant svarbu atskirti dvi situacijas: ar 5000 eurų yra visos turimos santaupos, ar tai laisvas kapitalas, kurį galima investuoti nepaliečiant finansinio rezervo.

Jeigu tai visos santaupos, pirmiausia verta įvertinti finansinės pagalvės poreikį. Dažnai orientuojamasi į 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų rezervą, tačiau jo dydis priklauso nuo pajamų stabilumo, šeimos įsipareigojimų ir kitų individualių aplinkybių. Šie pinigai turėtų būti lengvai pasiekiami.

Pavyzdžiui, jeigu būtinosios mėnesio išlaidos siekia 1000 eurų, o finansiniam rezervui reikia trijų mėnesių išlaidų, iš 5000 eurų santaupų investuoti liktų 2000 eurų.

Turint brangių vartojimo kreditų, jų grąžinimas gali būti svarbesnis už rizikingą santaupų investavimą. Sumažinus skolą sutaupomos būsimos palūkanos, o investicijų grąža nėra užtikrinta. Vis dėlto reikia atsižvelgti į paskolos sąlygas, galimas išankstinio grąžinimo išlaidas ir finansinio rezervo poreikį.

Jeigu 5000 eurų yra laisvas kapitalas, galima svarstyti du investavimo būdus:

  • Vienkartinis investavimas. Visa suma investuojama iš karto, todėl anksčiau pradeda dalyvauti rinkoje. Tačiau rinkai nukritus iškart po pirkimo, visa investicija patiria nuosmukį.
  • Investavimas dalimis. Pavyzdžiui, investuojama po 1000 eurų kas mėnesį penkis mėnesius. Tai gali sumažinti nerimą dėl pasirinkto investavimo momento, tačiau negarantuoja geresnės grąžos, o dažnesni sandoriai gali padidinti komisinius.

Investavimo dalimis pranašumas labiausiai susijęs su rizikos paskirstymu laike ir emociniu komfortu. Jeigu rinka per investavimo laikotarpį kyla, vėliau investuojami pinigai gali uždirbti mažiau nei investavus visą sumą iš karto.

Kur investuoti Lietuvoje ir kokius mokesčius įvertinti?

Bankas ar investavimo platforma?

Investavimo priemonė ir paslaugų teikėjas nėra tas pats. ETF, akcijų ir obligacijų galima įsigyti per atitinkamas investicines paslaugas teikiančius bankus arba finansų maklerio įmones, dar vadinamas brokeriais. Indėliai laikomi kredito įstaigose, o P2P ir sutelktiniam finansavimui naudojamos specializuotos platformos.

Prieš pervedant 5000 eurų svarbu patikrinti paslaugų teikėjo licenciją, priežiūros instituciją ir teisę teikti konkrečias paslaugas Lietuvoje. Tam skirtas Lietuvos banko finansų rinkos dalyvių sąrašas.

Reguliuojamas paslaugų teikėjas negarantuoja investicijų grąžos. Investuotojų apsaugos mechanizmai taip pat nėra indėlių draudimas ir nekompensuoja nuostolių dėl akcijų, obligacijų ar fondų rinkos vertės sumažėjimo.

Kiek investavimo išlaidos sumažina grąžą?

Investuojant 5000 eurų aktualūs pirkimo ir pardavimo komisiniai, fondo einamosios išlaidos (TER), vertybinių popierių saugojimo mokestis, jeigu taikomas, bei valiutos konvertavimo išlaidos.

Jeigu metinis mokestis siektų 1 % nuo 5000 eurų, per metus jis sudarytų 50 eurų. Esant 0,2 % mokesčiui, išlaidos būtų 10 eurų, jeigu skaičiavimo bazė nekistų. Realios fondo išlaidos priklauso nuo jo turto vertės ir konkrečios priemonės sąlygų.

Sandorių skaičius taip pat svarbus: vienas pirkimas su 5 eurų komisiniu kainuotų 5 eurus, o dešimt tokių pirkimų – jau 50 eurų, arba 1 % pradinio kapitalo. Todėl nedidelės sumos paskirstymas daugybei investicijų gali neproporcingai padidinti išlaidas.

Nulinis prekybos komisinis nebūtinai reiškia nemokamą investavimą: gali būti taikomi kiti mokesčiai arba patiriamos išlaidos dėl pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo.

Investicinė sąskaita ir investicijų apmokestinimas

Nuo 2025 m. Lietuvoje taikomas investicinės sąskaitos mokestinis režimas. Nuolatinis Lietuvos gyventojas metinėje pajamų deklaracijoje gali deklaruoti reikalavimus atitinkančią, investavimui naudojamą pinigų sąskaitą ir per ją investuoti į įstatyme numatytus finansinius produktus, pavyzdžiui, tinkamus ETF, akcijas ar obligacijas.

Esminis režimo pranašumas – galimybė atidėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokėjimą. Kol iš sąskaitos išmokamos lėšos neviršija likusio įnašo, apmokestinamųjų pajamų nesusidaro. Pardavus investicijas ir reinvestuojant pajamas sąskaitos viduje, mokestis paprastai atidedamas. Dividendams ši tvarka netaikoma: jie apmokestinami bendra tvarka, o į investicinę sąskaitą gauta suma po mokesčių laikoma įnašu.

Išsamias režimo taikymo sąlygas, tinkamus finansinius produktus ir deklaravimo reikalavimus skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija: VMI informacija apie investicinę sąskaitą.

VMI duomenimis, 2026 m. investicinės sąskaitos režimu apmokestinamoms pajamoms taikomas 15 % GPM tarifas, nepriklausomai nuo jų dydžio.

Supaprastintas apmokestinimo pavyzdys. Investuotojas į deklaruotą investicinę sąskaitą įnešė 5000 eurų ir įsigijo tinkamų finansinių priemonių. Vėliau jas pardavęs turi 5800 eurų. Jeigu nėra kitų įnašų ar išmokų:

  • Išsiimant iki 5000 eurų, apmokestinamųjų pajamų nesusidarytų.
  • Išsiėmus visus 5800 eurų, apmokestinamoji suma būtų 800 eurų.
  • Taikant 2026 m. galiojantį 15 % tarifą, mokėtinas GPM sudarytų 120 eurų.

Investicinė sąskaita nėra neapmokestinamų investicijų sąskaita. Naudojantis šiuo režimu netaikomos atitinkamos 500 eurų neapmokestinamų pajamų lengvatos, kurios tam tikromis sąlygomis galimos taikant įprastinę finansinių priemonių pardavimo pajamų ir palūkanų apmokestinimo tvarką. Be to, indėliai nėra tinkamos investicinės sąskaitos režimo investicijos.

Investuojant 5000 eurų, įprastinis apmokestinimo režimas kai kuriais atvejais gali būti palankesnis, ypač jeigu realizuojamas nedidelis pelnas ir galima pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis. Investicinės sąskaitos pranašumas labiau atsiskleidžia ilgai reinvestuojant pajamas, kai atidėtas mokestis leidžia investicijoms naudoti didesnę kapitalo dalį.

Rašau apie verslą, asmeninius finansus, investavimą ir apskaitą. Domiuosi ekonomikos procesais, finansų rinkomis ir praktiniais pinigų valdymo klausimais. Mano tikslas – sudėtingas finansines temas paaiškinti paprastai ir suprantamai, padėti skaitytojams plėsti finansines žinias bei priimti labiau apgalvotus sprendimus.