Vidutinis ir medianinis atlyginimas Lietuvoje: kuo jie skiriasi?

Vidutinis ir medianinis atlyginimas Lietuvoje: kuo jie skiriasi?

Vidutinis atlyginimas parodo, kiek pinigų vidutiniškai tenka vienam darbuotojui, o medianinis atlyginimas – kokia suma yra atlyginimų pasiskirstymo viduryje. Paprastame darbuotojų grupės pavyzdyje vidutinis atlyginimas apskaičiuojamas sudedant visus atlyginimus ir gautą sumą dalijant iš darbuotojų skaičiaus. Mediana yra vidurinė surikiuotų atlyginimų reikšmė, kurią pasiekia bent pusė darbuotojų ir kurios neviršija bent pusė darbuotojų.

Lietuvoje medianinis atlyginimas paprastai mažesnis už vidutinį, nes didelius atlyginimus gaunančių darbuotojų pajamos padidina aritmetinį vidurkį. Abu rodikliai yra naudingi, tačiau atsako į skirtingus klausimus: vidurkis padeda vertinti bendrą darbo užmokesčio lygį, o mediana – suprasti, kiek uždirba atlyginimų pasiskirstymo viduryje esantis darbuotojas.

Kas yra vidutinis ir medianinis atlyginimas?

Vidutinis atlyginimas – tai aritmetinis nagrinėjamų darbuotojų atlyginimų vidurkis. Jis parodo, kokia suma tektų vienam darbuotojui, jeigu visas nagrinėjamos grupės darbo užmokestis būtų paskirstytas po lygiai.

Paprasta vidutinio atlyginimo skaičiavimo formulė:

Vidutinis atlyginimas = visų nagrinėjamų atlyginimų suma / darbuotojų skaičius.

Aritmetinis vidurkis priklauso nuo kiekvienos į skaičiavimą įtrauktos reikšmės. Labai dideli atlyginimai jį padidina, o labai maži – sumažina. Todėl gautas rezultatas nebūtinai sutampa su suma, kurią gauna kuris nors konkretus darbuotojas.

Medianinis atlyginimas – tai vidurinė atlyginimų reikšmė, kai visi nagrinėjami atlyginimai surikiuojami didėjančia tvarka. Jeigu atlyginimų skaičius nelyginis, mediana yra viduryje esanti reikšmė. Jeigu jų skaičius lyginis, apskaičiuojamas dviejų vidurinių reikšmių aritmetinis vidurkis.

Darbo užmokesčio mediana atitinka 50-ąjį procentilį. Tai reiškia, kad bent pusės nagrinėjamų darbuotojų atlyginimas neviršija medianos, o bent pusės – nėra mažesnis už ją. Šios grupės nebūtinai sudaro dvi tiksliai vienodas dalis, nes kelių darbuotojų atlyginimai gali sutapti su medianos reikšme.

Svarbu atskirti šiuos supaprastintus skaičiavimo principus nuo oficialios darbo užmokesčio statistikos. „Sodros“ ir Valstybės duomenų agentūros (VDA) skelbiami rodikliai gali būti apskaičiuojami pagal skirtingą metodiką, atsižvelgiant į nagrinėjamų darbuotojų grupę, darbo laiką, įtraukiamas darbo pajamas ir ataskaitinį laikotarpį.

Kodėl medianinis atlyginimas dažniausiai mažesnis už vidutinį?

Darbo užmokesčio pasiskirstymas dažnai būna asimetriškas: santykinai nedidelė darbuotojų grupė gauna gerokai didesnius atlyginimus nei kiti. Šios didelės reikšmės padidina bendrą atlyginimų sumą ir kartu aritmetinį vidurkį, tačiau nebūtinai pakeičia medianą.

Panagrinėkime hipotetinį penkių darbuotojų pavyzdį. Tai supaprastintas skaičiavimas, o ne tikri Lietuvos darbo užmokesčio statistikos duomenys.

Tarkime, penkių darbuotojų mėnesiniai bruto atlyginimai yra 1 200 Eur, 1 400 Eur, 1 600 Eur, 1 800 Eur ir 2 000 Eur.

Vidurkis: (1 200 + 1 400 + 1 600 + 1 800 + 2 000) / 5 = 1 600 Eur.

Mediana: 1 600 Eur.

Šiuo atveju abu rodikliai sutampa. Tačiau įsivaizduokime, kad vieno darbuotojo atlyginimas padidėja nuo 2 000 iki 6 000 Eur, o kitų keturių darbuotojų atlyginimai nesikeičia.

Nauji atlyginimai: 1 200 Eur, 1 400 Eur, 1 600 Eur, 1 800 Eur ir 6 000 Eur.

Naujas vidurkis: (1 200 + 1 400 + 1 600 + 1 800 + 6 000) / 5 = 2 400 Eur.

Mediana: 1 600 Eur.

Vidutinis atlyginimas padidėjo 50 proc., nors keturių iš penkių darbuotojų atlyginimai nepasikeitė. Mediana išliko tokia pati, nes didžiausio atlyginimo pokytis nepakeitė vidurinės reikšmės.

Šis pavyzdys paaiškina, kodėl vidutinio atlyginimo augimas savaime neįrodo, kad daugiau uždirba visi arba dauguma darbuotojų. Mediana yra mažiau jautri kraštutinėms reikšmėms, todėl dažnai geriau padeda suprasti tipinį atlyginimo lygį.

Vis dėlto mediana ne visada yra mažesnė už vidurkį. Priklausomai nuo atlyginimų pasiskirstymo, ji gali būti mažesnė, didesnė arba sutapti su aritmetiniu vidurkiu.

Koks vidutinis ir medianinis atlyginimas Lietuvoje?

Vidutinio ir medianinio atlyginimo skirtumą Lietuvoje galima įvertinti remiantis „Sodros“ darbo pajamų statistika. Tiesioginiam palyginimui tinka rodikliai, apskaičiuoti tai pačiai darbuotojų grupei, už tą patį laikotarpį ir pagal palyginamą metodiką.

Pagal 2026 m. vasario 24 d. paskelbtą „Sodros“ apžvalgą, 2025 m. lapkritį vidutinės ir medianinės visą mėnesį dirbusių apdraustųjų darbo pajamos buvo tokios:

RodiklisBrutoNeto
Vidutinės darbo pajamos2 407 Eur1 473 Eur
Medianinės darbo pajamos1 934 Eur1 232 Eur
Skirtumas473 Eur241 Eur

Šaltinis: „Sodros“ 2025 m. IV ketvirčio darbo pajamų apžvalga, 6 skaidrė.

Šiuo laikotarpiu vidutinės bruto darbo pajamos buvo maždaug 24,5 proc. didesnės už medianines bruto darbo pajamas. Atlyginimų skirtumas neatskaičius mokesčių siekė 473 Eur, o atskaičius mokesčius – 241 Eur.

Bruto atlyginimas, dar vadinamas atlyginimu ant popieriaus, yra darbo užmokestis prieš darbuotojo mokesčius. Neto atlyginimas – suma, liekanti atskaičius darbuotojo mokesčius, arba atlyginimas į rankas.

Toje pačioje „Sodros“ apžvalgoje nurodyta, kad 2025 m. IV ketvirčio vidutinės bruto darbo pajamos siekė 2 480 Eur. Tačiau šio ketvirčio vidurkio nereikėtų tiesiogiai lyginti su lapkričio mediana: skiriasi laikotarpiai. Lentelėje pateikti abu lapkričio mėnesio rodikliai, todėl pagal juos galima tiksliai apskaičiuoti vidurkio ir medianos skirtumą.

Valstybės duomenų agentūros darbo užmokesčio duomenimis, paskelbtais 2026 m. rugpjūčio 26 d., 2026 m. II ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje, neįskaitant individualiųjų įmonių, siekė 2 628,20 Eur bruto ir 1 594,90 Eur neto.

VDA taip pat skelbia, kad 2025 m. spalį visą darbo laiką dirbusių darbuotojų bruto atlyginimų mediana siekė 2 014 Eur. Tačiau šios medianos ir 2026 m. II ketvirčio vidurkio negalima naudoti tiksliam atlyginimų atotrūkiui apskaičiuoti, nes skiriasi laikotarpiai ir nagrinėjamų darbuotojų grupės.

Svarbu ir tai, kad visą mėnesį dirbęs darbuotojas nebūtinai dirba visą darbo laiką. Pavyzdžiui, darbuotojas gali dirbti puse etato, tačiau būti dirbęs visą kalendorinį mėnesį. Todėl „Sodros“ ir VDA rodikliai nėra automatiškai tapatūs.

Kuris atlyginimo rodiklis tiksliau atspindi darbuotojų uždarbį?

Medianinis atlyginimas dažniausiai yra tinkamesnis rodiklis, kai norima suprasti atlyginimų pasiskirstymo vidurį ir orientuotis, kiek uždirba tipinis darbuotojas. Kadangi medianą mažiau veikia itin didelės ar mažos reikšmės, ji padeda susidaryti tikslesnį vaizdą apie atlyginimo lygį, ties kuriuo pasiskirsto nagrinėjami darbuotojai.

Tačiau mediana neparodo, kokio dydžio yra mažiausi ir didžiausi atlyginimai. Ji taip pat neatskleidžia, ar daugumos darbuotojų atlyginimai yra artimi medianai, ar nuo jos gerokai nutolę.

Mediana nėra dažniausiai mokamas atlyginimas. Statistikoje dažniausiai pasikartojanti reikšmė vadinama moda. Šie rodikliai gali sutapti, tačiau jų reikšmės ir paskirtis skiriasi.

Vidutinis atlyginimas taip pat išlieka svarbus statistinis rodiklis. Jis naudingas analizuojant bendrą darbo užmokesčio lygį, jo pokyčius ir lyginant skirtingus laikotarpius pagal nuoseklią metodiką. Vis dėlto aritmetinis vidurkis gali būti didesnis už nemažos dalies darbuotojų faktiškai gaunamą atlyginimą.

Didelis vidurkio ir medianos skirtumas gali signalizuoti asimetrišką atlyginimų pasiskirstymą, tačiau vien šio atotrūkio nepakanka pajamų nelygybei išsamiai įvertinti. Tam reikalinga platesnė informacija apie skirtingų darbuotojų grupių uždarbį ir visą darbo pajamų pasiskirstymą.

Su kuriuo rodikliu geriau lyginti savo atlyginimą?

Nacionalinė atlyginimų mediana padeda suprasti, kokią vietą jūsų atlyginimas užima bendrame Lietuvos darbuotojų atlyginimų pasiskirstyme. Tačiau vertinant asmeninį atlyginimą, darbo pasiūlymą ar derantis dėl didesnio atlygio vien šalies medianos arba vidurkio nepakanka.

Prasmingam palyginimui svarbu atsižvelgti į:

  • Konkrečią profesiją, pareigas ir atsakomybės lygį.
  • Darbuotojo profesinę patirtį ir kvalifikaciją.
  • Ekonominės veiklos sektorių.
  • Darbo vietovę.
  • Darbo laiką ir etato dydį.
  • Atlyginimų statistikos laikotarpį.
  • Tai, ar lyginami bruto, ar neto atlyginimai.

Kaip stipriai atlyginimai gali skirtis priklausomai nuo ekonominės veiklos, parodo Valstybės duomenų agentūros atlyginimų pasiskirstymo duomenys. 2025 m. spalį visą darbo laiką dirbusių darbuotojų bruto darbo užmokesčio mediana informacijos ir ryšių veikloje siekė 3 572 Eur, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje – 1 422 Eur, o šalies ūkyje – 2 014 Eur.

Tai ekonominių veiklų, o ne konkrečių profesijų medianos. Informacijos ir ryšių įmonėse dirba įvairių profesijų specialistai, todėl šios veiklos mediana neparodo, kokį atlyginimą turėtų gauti, pavyzdžiui, konkrečios patirties programuotojas.

Atlyginimas, kuris yra didesnis už šalies medianą, gali būti mažesnis už atitinkamos profesijos ar sektoriaus darbuotojų įprastą atlygį. Todėl vertinant savo uždarbį naudingiausia remtis kuo panašesnės darbuotojų grupės darbo užmokesčio statistika, o nacionalinį vidurkį ir medianą naudoti kaip bendrus orientyrus.

Rašau apie verslą, asmeninius finansus, investavimą ir apskaitą. Domiuosi ekonomikos procesais, finansų rinkomis ir praktiniais pinigų valdymo klausimais. Mano tikslas – sudėtingas finansines temas paaiškinti paprastai ir suprantamai, padėti skaitytojams plėsti finansines žinias bei priimti labiau apgalvotus sprendimus.