
Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, į išlaidas galima nurašyti prekes, žaliavas, darbo priemones, kompiuterinę techniką, programinę įrangą, patalpų nuomą, reklamą, transporto ir ryšio paslaugas, VSD bei PSD įmokas ir kitas su veiklos pajamų uždirbimu susijusias išlaidas. Leidžiami atskaitymai mažina pajamas, nuo kurių apskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM).
Pagal 2026 m. galiojančias taisykles išlaidos turi būti susijusios su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu, o faktinės išlaidos – pagrįstos tinkamais apskaitos dokumentais. Jeigu pirkinys naudojamas ir asmeniškai, atskaitoma tik veiklai tenkanti dalis, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus ribojimus. Alternatyva faktinėms išlaidoms – 30 proc. nuo individualios veiklos pajamų išlaidų metodas.
Ką galima nurašyti į individualios veiklos išlaidas? Išlaidų sąrašas
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 18 straipsnį leidžiami atskaitymai yra gyventojo patirtos, jo vykdomai individualiai veiklai įprastos išlaidos, susijusios su tos veiklos pajamomis. Paprastai tariant, tai išlaidos, kurias leidžiama atimti iš pajamų apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas.
Baigtinio visoms individualioms veikloms vienodai tinkamo išlaidų sąrašo nėra. Vertinamas veiklos pobūdis, pirkinio paskirtis, ryšys su pajamų uždirbimu ir taikomi teisiniai apribojimai. Išsamesnė informacija pateikiama čia: VMI leidžiamų ir neleidžiamų atskaitymų paaiškinimai.
| Išlaidų kategorija | Konkretūs išlaidų pavyzdžiai | Pagrindinės atskaitymo sąlygos |
|---|---|---|
| Prekės ir žaliavos | Perparduodamos prekės, medžiagos, detalės, žaliavos, pakuotės | Įsigytos parduoti, gaminti produkciją arba teikti paslaugas. |
| Darbo priemonės ir inventorius | Įrankiai, darbo stalai, kanceliarinės prekės, specialus inventorius | Naudojami veikloje. Ilgalaikiam turtui taikoma atskira įsigijimo išlaidų pripažinimo tvarka. |
| Kompiuterinė technika | Kompiuteriai, monitoriai, spausdintuvai, išoriniai diskai, kita įranga | Atskaitoma veiklai tenkanti dalis. Atsižvelgiama į turto vertę, naudojimo trukmę ir nusidėvėjimo taisykles. |
| Telefonai ir ryšio priemonės | Mobilieji telefonai, kita ryšio įranga | Vertinamas naudojimas veikloje ir ilgalaikiam turtui taikomi apribojimai. |
| Programinė įranga | Programų licencijos, mokamos prenumeratos, skaitmeniniai darbo įrankiai | Naudojama veikloje. Programų įsigijimui ir susikūrimui gali būti taikoma speciali tvarka. |
| Ryšio paslaugos | Internetas, mobilusis ryšys, telefono abonementas | Atskaitoma pagrįsta veiklai tenkanti paslaugų išlaidų dalis. |
| Patalpų nuoma | Biuro, studijos, dirbtuvių, sandėlio nuoma | Patalpos faktiškai naudojamos veiklai, išlaidos pagrįstos dokumentais. |
| Komunalinės paslaugos | Elektra, šildymas, vanduo, kitos komunalinės paslaugos | Pripažįstama tik veiklai tenkanti išlaidų dalis. |
| Reklama ir rinkodara | „Google Ads“, socialinių tinklų reklama, reklaminiai leidiniai, svetainės priežiūra | Išlaidos susijusios su vykdomos veiklos, jos prekių ar paslaugų reklamavimu. |
| Transportas | Kuras, remontas, draudimas, automobilio nuoma, parkavimas, kelionių bilietai | Pagrindžiamas ryšys su veikla, automobilio naudojimo proporcija ir degalų sunaudojimas. |
| Profesinis tobulėjimas | Mokymai, seminarai, konferencijos, profesinė literatūra | Susiję su vykdoma veikla ir joje reikalingomis profesinėmis žiniomis. |
| Profesinės paslaugos | Buhalterio, teisininko, konsultanto, kitų specialistų paslaugos | Paslaugos įsigytos individualios veiklos reikmėms. |
| Finansinės paslaugos | Banko mokesčiai, „PayPal“, „Stripe“ ir kitų mokėjimo platformų komisiniai | Susiję su veiklos mokėjimais ar kitomis finansinėmis operacijomis. |
| Paskolų palūkanos | Palūkanos už veiklos įrangai ar apyvartinėms lėšoms finansuoti paimtą paskolą | Paskola naudojama veiklai. Atsižvelgiama į rinkos kainą ir kitus palūkanų atskaitymo apribojimus. |
| Darbuotojų išlaikymas | Samdomų darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios privalomos įmokos | Darbuotojai įdarbinti ir dirba individualios veiklos reikmėms. |
| Socialinio draudimo įmokos ir rinkliavos | VSD, PSD, privalomi veiklos leidimų ir rinkliavų mokesčiai | Susiję su vykdoma veikla. VSD ir PSD papildomai atskaitomos tik taikant faktinių išlaidų metodą. |
Tas pats pirkinys skirtingose veiklose gali būti vertinamas nevienodai. Pavyzdžiui, kirpėjo klientams perkami šampūnai, plaukų dažai ir kitos priežiūros priemonės gali būti leidžiami atskaitymai. Tačiau programuotojo asmeniniam naudojimui perkamos tokios pačios priemonės nėra jo veiklos išlaidos, net jeigu apmokamos iš individualiai veiklai naudojamos banko sąskaitos.
Taikant faktinių išlaidų metodą, nuo individualios veiklos pajamų apskaičiuotos mokėtinos VSD ir PSD įmokos priskiriamos tų metų, kurių pajamoms jos apskaičiuotos, leidžiamiems atskaitymams. Tai, kad įmokos „Sodrai“ sumokamos kitais metais, savaime nekeičia jų priskyrimo mokestiniam laikotarpiui.
Faktinės išlaidos ar 30 procentų nuo pajamų – kurį būdą pasirinkti?
Individualią veiklą vykdantis gyventojas gali pasirinkti vieną iš dviejų išlaidų pripažinimo būdų: atskaityti dokumentais pagrįstas faktines išlaidas arba leidžiamais atskaitymais laikyti 30 proc. individualios veiklos pajamų.
Faktiškai patirtos išlaidos
Pasirinkus šį metodą, iš pajamų atimamos realiai patirtos, tinkamais dokumentais pagrįstos ir pagal teisės aktus leidžiamos išlaidos. Jis dažnai naudingesnis prekybininkams, gamintojams ar kitiems gyventojams, kurių veiklai reikia daug medžiagų, įrangos ar kitų mokamų išteklių.
30 proc. nėra maksimali faktinių išlaidų riba. Jeigu tinkamai pagrįsti leidžiami atskaitymai sudaro 40, 60 ar daugiau procentų pajamų, galima pripažinti atitinkamai didesnę išlaidų sumą. Vis dėlto pajamoms, pripažįstamoms pagal pinigų apskaitos principą, taikomas apribojimas: leidžiamų atskaitymų suma negali viršyti to mokestinio laikotarpio individualios veiklos pajamų. Taikant kaupimo principą, mokestiniams nuostoliams galioja atskira tvarka.
30 proc. išlaidų metodas
Taikant 30 proc. metodą, leidžiamais atskaitymais laikoma suma, lygi 30 proc. gautų arba uždirbtų individualios veiklos pajamų. Šios sumos nereikia pagrįsti sąskaitomis faktūromis, kasos čekiais ar kitais išlaidų dokumentais.
- Prie 30 proc. išlaidų normos negalima papildomai pridėti faktinių išlaidų, pavyzdžiui, kompiuterio įsigijimo ar automobilio remonto kainos.
- VSD ir PSD įmokos taip pat papildomai iš pajamų neatimamos.
- Šis metodas netaikomas, jeigu individualios veiklos pajamos arba jų dalis gaunamos iš darbdavio, t. y. asmens, su kuriuo gyventoją sieja darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai.
- Pajamų apskaita ir pajamų dokumentavimas išlieka privalomi.
Nuo 2026 m., vykdant kelias skirtingas įprastas individualias veiklas, leidžiamiems atskaitymams taikomas vienas pasirinktas metodas, o atskaitymai atimami iš bendros tokių veiklų pajamų sumos. Žemės ūkio veiklai taikomos atskiros taisyklės.
Skaičiavimo pavyzdys. Tarkime, metinės individualios veiklos pajamos yra 20 000 Eur. Taikant 30 proc. metodą, leidžiami atskaitymai sudarytų 6 000 Eur, o pajamos atėmus atskaitymus – 14 000 Eur.
Jeigu faktiniai leidžiami atskaitymai sudarytų 8 000 Eur, pajamos atėmus išlaidas būtų 12 000 Eur. Šiuo atveju faktinių išlaidų metodas leidžia pripažinti 2 000 Eur didesnę atskaitymų sumą. Tai išlaidų metodų palyginimas, o ne galutinio GPM, VSD ir PSD dydžio apskaičiavimas.
Ar galima nurašyti kompiuterį, telefoną ir kitą darbo įrangą?
Kompiuterio, telefono, monitoriaus ir kitos darbo įrangos įsigijimo išlaidos gali būti leidžiami atskaitymai, jeigu įranga naudojama individualioje veikloje. Tačiau ne visada visą pirkinio kainą galima atskaityti tais pačiais metais.
Kada įrangos kainą galima nurašyti iš karto?
Įrangos įsigijimo išlaidų pripažinimas priklauso nuo to, ar ji laikoma trumpalaikiu, ar ilgalaikiu turtu.
Ilgalaikiu laikomas turtas, kurį numatoma naudoti pajamoms uždirbti ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina siekia arba viršija gyventojo atitinkamai turto grupei nustatytą minimalią ilgalaikio turto vertę. Vienos visiems individualią veiklą vykdantiems gyventojams taikomos minimalios vertės nėra.
Jeigu darbo priemonė nepriskiriama ilgalaikiam turtui, jos įsigijimo išlaidas paprastai galima pripažinti vienu mokestiniu laikotarpiu, atsižvelgiant į taikomą apskaitos principą ir naudojimą veikloje. Ilgalaikio turto įsigijimo kaina paprastai atskaitoma dalimis, skaičiuojant nusidėvėjimą.
Ilgalaikis turtas, FR0457 forma ir nusidėvėjimas
Prieš pradedant individualioje veikloje naudoti ilgalaikį materialųjį turtą, Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reikia pateikti FR0457 formą. Joje nurodoma, koks turtas ir kokia jo dalis priskiriami individualiai veiklai.
Ilgalaikio turto įsigijimo išlaidų pripažinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. 303. Įsigijimo išlaidos paprastai atskaitomos lygiomis dalimis per laikotarpį, ne trumpesnį už atitinkamai turto grupei Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytą nusidėvėjimo normatyvą.
Jeigu ilgalaikis turtas naudojamas ir veiklai, ir asmeniniams poreikiams, jo įsigijimo kainos priskyrimui taikomi apribojimai:
- Kompiuterinės technikos ir atitinkamos ryšių įrangos – iki 90 proc. įsigijimo kainos.
- Mobiliojo ryšio priemonių – iki 50 proc. įsigijimo kainos.
Tai maksimalios mišriai naudojamo ilgalaikio turto įsigijimo kainos dalys, o ne automatiškai kiekvienam kompiuteriui ar telefonui taikomi procentai. Pavyzdžiui, jeigu kompiuteris veiklai naudojamas 70 proc., nėra pagrindo jo įsigijimo kainai taikyti 90 proc. proporcijos.
Turto eksploatavimo išlaidos vertinamos atskirai, pagal faktinį naudojimą veikloje. Todėl telefono įsigijimo kainai taikomas ribojimas savaime nereiškia, kad galima atskaityti tik 50 proc. telefono ryšio paslaugų išlaidų.
Skaičiuojant nusidėvėjimą svarbus ir PVM: jeigu pirkimo PVM įtrauktas į PVM atskaitą, jo negalima dar kartą įtraukti į nudėvimą turto įsigijimo kainą. Ne PVM mokėtojo įsigyto turto nusidėvėjimas paprastai skaičiuojamas nuo kainos su PVM.
Ar galima nurašyti programinę įrangą ir prenumeratas?
Taip, jeigu programinė įranga ir skaitmeninės paslaugos naudojamos individualios veiklos reikmėms. Leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos „Microsoft 365“, „Adobe Creative Cloud“, „Canva“, „Figma“, „ChatGPT“, apskaitos programų, projektų valdymo įrankių, interneto svetainių prieglobos ir domenų išlaidos.
Einamąsias prenumeratų išlaidas reikia atskirti nuo ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimo. Pavyzdžiui, mėnesinis mokestis už dizaino programą paprastai yra einamosios paslaugos išlaidos, o ilgalaikiam naudojimui įsigytos programinės įrangos kaina gali būti atskaitoma skaičiuojant amortizaciją.
GPMĮ 18 straipsnis numato ir konkrečias išimtis: kompiuterių programų susikūrimo išlaidos bei programų įsigijimo iš asocijuotų asmenų ar įstatyme nurodytų tikslinių teritorijų tiekėjų išlaidos nėra leidžiami atskaitymai.
Perkant prenumeratas iš užsienio tiekėjų, svarbu išsaugoti jų išrašytas sąskaitas. Be to, įsigyjant tam tikras užsienio tiekėjų paslaugas gali atsirasti atskira prievolė registruotis PVM mokėtoju, apskaičiuoti ir sumokėti PVM. Tai aktualu net ir nedidelės apimties individualiai veiklai.
Ar galima nurašyti automobilį, kurą ir automobilio remontą?
Automobilio įsigijimo išlaidos
Lengvojo automobilio įsigijimo išlaidos paprastai nėra individualios veiklos leidžiami atskaitymai. Net jeigu automobilis reikalingas važiuoti pas klientus, pristatyti savo prekes ar nuvykti į darbo vietą, vien šios aplinkybės nesuteikia teisės atskaityti jo įsigijimo kainos.
GPMĮ 18 straipsnyje numatyta išimtis lengviesiems automobiliams, naudojamiems tik transporto arba vairavimo mokymo paslaugoms teikti ir (arba) nuomojamiems. Tokiais atvejais automobilio įsigijimo išlaidos gali būti pripažįstamos pagal ilgalaikio turto apskaitos ir nusidėvėjimo taisykles.
Kuro, remonto, draudimo ir eksploatavimo išlaidos
Automobilio eksploatavimo išlaidoms taikomos kitokios taisyklės nei jo įsigijimo kainai. Net jeigu automobilio įsigijimas nėra leidžiami atskaitymai, veiklai tenkančias kuro, remonto, techninės priežiūros, draudimo ir kitas eksploatavimo išlaidas galima pripažinti leidžiamais atskaitymais.
Taikant faktinių išlaidų metodą, veikloje naudojamas ilgalaikis automobilis turi būti priskirtas individualios veiklos turtui, pateikiant FR0457 formą ir nurodant veiklai tenkančią naudojimo dalį. Išlaidos pripažįstamos atsižvelgiant į faktinį naudojimą veikloje ir turimus dokumentus.
Jeigu automobilis naudojamas ir asmeniškai, asmeninėms kelionėms tenkanti išlaidų dalis neatskaitoma. Automobilio nuomos, parkavimo ir kitų transporto paslaugų išlaidos taip pat gali būti leidžiamos, jeigu pagrindžiamas jų ryšys su veikla. Remontui, kuris pagerina ilgalaikio turto naudingąsias savybes arba pailgina jo naudojimo laiką, gali būti taikoma kitokia išlaidų pripažinimo tvarka nei įprastam remontui.
Kaip apskaičiuoti, kiek kuro galima nurašyti?
Norint priskirti kuro išlaidas leidžiamiems atskaitymams, reikia pagrįsti ne tik degalų įsigijimą, bet ir tai, kiek jų faktiškai sunaudota individualioje veikloje.
Kuro išlaidų skaičiavimo pavyzdys:
- Veiklos reikmėms nuvažiuotas atstumas – 600 km.
- Nustatyta kuro sąnaudų norma – 7 l/100 km.
- Norminis kuro kiekis: 600 × 7 / 100 = 42 litrai.
- Vieno litro kaina – 1,60 Eur.
- Veiklai tenkanti kuro išlaidų suma: 42 × 1,60 = 67,20 Eur.
Šiame pavyzdyje daroma prielaida, kad visas apskaičiuotas degalų kiekis faktiškai sunaudotas veiklai, o degalų pirkimas pagrįstas tinkamais dokumentais. Atskaityti galima faktiškai sunaudotų degalų išlaidas, neviršijant pagal veiklos kelionių atstumą ir nustatytą normą apskaičiuoto kiekio.
Kuro normą gyventojas gali nustatyti atsižvelgdamas į automobilio gamintojo techninius duomenis. Veiklos keliones galima registruoti savo pasirinktos formos žurnale ar elektroninėje lentelėje, nurodant datą, kelionės tikslą, maršrutą ir nuvažiuotą atstumą. Vienos visiems privalomos kelionės lapo formos nėra, tačiau duomenys turi leisti pagrįsti veiklai sunaudotą degalų kiekį.
Kaip nurašyti išlaidas, kai dirbama iš namų arba turtas naudojamas ir asmeniškai?
Namų internetas, elektra ir kiti komunaliniai mokesčiai
Dirbant iš namų, leidžiamiems atskaitymams galima priskirti pagrįstą interneto, elektros, šildymo, patalpų nuomos ir kitų komunalinių paslaugų išlaidų dalį. Visos būsto išlaidos netampa individualios veiklos išlaidomis vien todėl, kad jame dirbama.
Interneto išlaidų pavyzdys. Jeigu internetas kainuoja 30 Eur per mėnesį, o veiklai pagrįstai tenka 60 proc. jo naudojimo, leidžiami atskaitymai sudarytų 18 Eur per mėnesį.
Patalpų naudojimo pavyzdys. Jeigu iš 60 kv. m būsto 12 kv. m kambarys naudojamas tik individualiai veiklai, jis sudaro 20 proc. viso būsto ploto. Šis santykis gali būti pagrįstas kriterijus apskaičiuojant veiklai tenkančią nuomos ar šildymo išlaidų dalį.
Abiem atvejais pateikiamos iliustracinės proporcijos, o ne universalūs VMI nustatyti procentai. Elektros energijos, interneto ir šildymo naudojimas gali skirtis, todėl nebūtina visoms paslaugoms taikyti vienodo išlaidų paskirstymo santykio.
Kaip pagrįsti veiklai tenkančią išlaidų dalį?
Pasirinkta išlaidų proporcija turi atspindėti realias turto ar paslaugų naudojimo aplinkybes. Ją galima pagrįsti naudojamos patalpos plotu, darbo laiku, įrangos naudojimo trukme, elektros suvartojimo ar ryšio paslaugų duomenimis.
Pavyzdžiui, jeigu atskirame kambaryje įrengtas darbo kabinetas, patalpų plotų santykis gali būti tinkamas šildymo išlaidoms paskirstyti. Tačiau galingai darbo įrangai sunaudojamą elektros energiją gali būti tiksliau įvertinti pagal jos naudojimo trukmę ir suvartojimą.
Proporcijos nustatymo pagrindą verta užfiksuoti laisvos formos dokumente. Jeigu veiklai priskiriama dalis ilgalaikio materialiojo turto, aktualus ir jos deklaravimas FR0457 formoje. Gyvenamosios paskirties būsto įsigijimo kaina nėra leidžiami atskaitymai, tačiau pagrįstos jo naudojimo ir eksploatavimo veikloje išlaidos gali būti atskaitomos.
Kokių išlaidų negalima nurašyti į individualios veiklos išlaidas?
Neleidžiami atskaitymai yra išlaidos, kurių negalima atimti iš individualios veiklos pajamų apskaičiuojant GPM. Net turint tinkamą sąskaitą faktūrą, pirkinys netampa leidžiamais atskaitymais, jeigu nesusijęs su veikla arba jo atskaitymą draudžia įstatymas.
- Asmeninio vartojimo, laisvalaikio, šeimos ir kitos su veikla nesusijusios išlaidos.
- Įprastas asmeninis maitinimasis, kasdieniai drabužiai ir avalynė.
- Gyvenamųjų pastatų, gyvenamųjų patalpų ir žemės įsigijimo išlaidos.
- Lengvojo automobilio įsigijimo išlaidos, išskyrus įstatyme numatytus atvejus.
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir į biudžetą mokamas PVM.
- Į PVM atskaitą įtrauktas prekių ar paslaugų pirkimo arba importo PVM.
- Netesybos, į biudžetą mokamos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už teisės aktų pažeidimus.
- Parama ir dovanos, išskyrus atvejus, kai konkrečios išlaidos atitinka specialius reprezentacinių išlaidų pripažinimo reikalavimus.
- Kompiuterių programų susikūrimo ir įstatyme nurodytos programų įsigijimo išlaidos.
- Neapmokestinamosioms pajamoms tenkančios išlaidos, gyventojo padarytos žalos atlyginimas ir dokumentais nepagrįstos faktinės išlaidos.
Svarbu atskirti į biudžetą mokamą PVM nuo pirkimo PVM, kuris nėra įtrauktas į PVM atskaitą. Pavyzdžiui, PVM mokėtoju nesantis gyventojas veiklai įsigytos prekės kainą su PVM gali priskirti leidžiamiems atskaitymams, jeigu pati prekė atitinka išlaidų pripažinimo sąlygas. GPM leidžiami atskaitymai ir PVM atskaita nėra tas pats.
Ar galima nurašyti drabužius ir avalynę?
Įprasti kasdieniai drabužiai ir avalynė paprastai laikomi asmeninio vartojimo išlaidomis. Tai, kad drabužiai dėvimi dirbant, savaime nesuteikia teisės jų kainos atskaityti.
Kitaip vertinama veiklai būtina speciali darbo apranga ir apsaugos priemonės. Pavyzdžiui, statybos meistro apsauginė avalynė, šalmas ar specialios darbo pirštinės gali būti leidžiami atskaitymai. Tačiau įprastas švarkas, kurį konsultantas dėvi susitikimuose su klientais, paprastai laikomas asmeniniu pirkiniu.
Vertinama ne vien gyventojo nurodyta pirkinio paskirtis, bet ir faktinis ryšys su veikla, jo naudojimo aplinkybės bei išlaidų pagrindimas.
Ar galima nurašyti maistą ir pietus su klientais?
Kasdieniai pietūs, kava ar kitas asmeniniam vartojimui perkamas maistas nėra individualios veiklos leidžiami atskaitymai. Tačiau tam tikros vaišinimo išlaidos gali būti pripažįstamos reprezentacinėmis išlaidomis.
Reprezentacija turi būti susijusi su naujų verslo ryšių užmezgimu arba esamų ryšių gerinimu. Ne kiekvienas susitikimas kavinėje automatiškai atitinka šią sąlygą. Išlaidų dokumentai ir papildoma informacija apie susitikimo paskirtį bei dalyvius turi pagrįsti reprezentacinį išlaidų pobūdį.
Pagal GPMĮ 18 straipsnį reprezentacinės išlaidos yra ribojamo dydžio leidžiami atskaitymai: galima atskaityti iki 50 proc. tinkamų reprezentacinių išlaidų, tačiau ši suma negali viršyti 2 proc. individualios veiklos pajamų per mokestinį laikotarpį.
Reprezentacinių išlaidų skaičiavimo pavyzdys:
- Metinės individualios veiklos pajamos – 10 000 Eur.
- Tinkamos reprezentacinės išlaidos – 600 Eur.
- 50 proc. reprezentacinių išlaidų – 300 Eur.
- 2 proc. metinių pajamų – 200 Eur.
- Leidžiamiems atskaitymams galima priskirti 200 Eur.
Šiuo atveju taikoma mažesnė iš dviejų apskaičiuotų sumų. Reprezentacijai taikomi ir kiti apribojimai: pavyzdžiui, jai nepriskiriamos tam tikrų susijusių asmenų, šeimos narių ar darbuotojų naudai patirtos išlaidos, taip pat kitos teisės aktuose nurodytos išlaidos.
Kokiais dokumentais reikia pagrįsti individualios veiklos išlaidas?
Pasirinkus faktinių išlaidų metodą, būtina turėti tinkamus apskaitos dokumentus. Išlaidos gali būti pagrindžiamos sąskaitomis faktūromis, PVM sąskaitomis faktūromis, reikalavimus atitinkančiais kasos aparato kvitais, importo deklaracijomis ir kitais teisės aktuose leidžiamais apskaitos dokumentais.
Dokumentas turi leisti nustatyti ūkinės operacijos turinį ir turėti Finansinės apskaitos įstatyme bei kituose teisės aktuose atitinkamai dokumento rūšiai nustatytą privalomą informaciją.
Užsienio tiekėjų išrašyti dokumentai taip pat gali būti tinkami, jeigu iš jų galima nustatyti, kas ir kam pardavė prekę ar suteikė paslaugą, kokia buvo jos paskirtis bei kaina. Pavyzdžiui, užsienio programinės įrangos tiekėjo elektroninė sąskaita gali pagrįsti veiklai įsigytos prenumeratos išlaidas.
Išsamesnė informacija apie tinkamus apskaitos dokumentus pateikiama čia: VMI reikalavimai išlaidas pagrindžiantiems dokumentams.
Ar užtenka kasos čekio arba banko išrašo?
Ne kiekvienas kasos čekis yra tinkamas individualios veiklos faktinėms išlaidoms pagrįsti. Pagal bendrąją VMI nurodomą taisyklę išlaidos gali būti pagrįstos kasos aparato kvitu, jeigu:
- Prekių ar paslaugų vertė, įskaitant PVM, neviršija 290 Eur.
- Kvite yra visa teisės aktuose reikalaujama kasos aparato kvito informacija.
- Kvite yra pirkėją identifikuojantis rekvizitas arba rekvizitai.
Šios taisyklės nereikėtų taikyti visoms dokumentų rūšims be išimties – atskiriems dokumentams, pavyzdžiui, keleivinio transporto bilietams, gali būti nustatyti specialūs reikalavimai.
Jeigu kasos kvite nėra reikiamos informacijos arba pirkinio vertė viršija taikomą ribą, išlaidas reikėtų pagrįsti sąskaita faktūra ar kitu tinkamu dokumentu. Įsigyjant brangesnę darbo įrangą, sąskaitą faktūrą verta turėti ir dėl turto įsigijimo kainos bei nuosavybės pagrindimo.
Banko išrašas gali patvirtinti, kad už prekę ar paslaugą sumokėta, tačiau jame ne visada pakanka informacijos apie įsigytą prekę, paslaugą ir ūkinės operacijos turinį. Todėl mokėjimo išrašas dažnai yra papildomas dokumentas, nepakeičiantis sąskaitos faktūros.
Kaip išlaidas įtraukti į individualios veiklos apskaitą?
Taikant faktinių išlaidų metodą, veiklos pajamos ir išlaidos registruojamos individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale. Išlaidų įrašai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o iš dalies veiklai naudojamo turto ar paslaugų išlaidos – papildomai pagrįstos jų paskirstymo skaičiavimais.
Apskaitą galima tvarkyti elektroniniu būdu, naudojantis savo apskaitos priemonėmis arba VMI i.APS sistema – virtualiu buhalteriu, kuriame galima registruoti individualios veiklos pajamas ir išlaidas. Išlaidas pagrindžiantys dokumentai turi būti išsaugoti teisės aktuose nustatyta tvarka.
Pasibaigus metams, individualios veiklos pajamos ir leidžiami atskaitymai nurodomi metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje GPM311. Pripažįstant faktines išlaidas, reikia atsižvelgti į neleidžiamus atskaitymus, ilgalaikio turto nusidėvėjimą, ribojamo dydžio leidžiamus atskaitymus ir veiklai tenkančias mišraus naudojimo išlaidų dalis.
Pasirinkus 30 proc. išlaidų metodą, neprivaloma pildyti pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo skilčių, susijusių su išlaidomis, ar dokumentais pagrįsti norminių atskaitymų. Tačiau individualios veiklos pajamos ir jas pagrindžiantys dokumentai turi būti apskaitomi, nes nuo deklaruotų pajamų sumos apskaičiuojama ir 30 proc. leidžiamų atskaitymų suma.


